QUOTE(Peacekeeper @ 2007 09 26, 14:43)
Sveiki tėčiai ir mamos!
Rašau kaip tėtis dalyvavęs gimdyme prieš 8 mėnesius ir 3 dienas.
Išvada - dalyvaučiau tiek kiek reikėtų ir kitą kartą.
Savo istorijos labai neplėsiu, bet noriu pasakyti, jei tik galit, tai ir dalyvaukit. Manau, žmona tikrai skolinga neliks.
Žinoma, už tai Jai palaikysit ranka, pavalysit prakaitą, išklausysit visas jos dejones ir visus priekaištus jums už dabar ir gal net už anksčiau (ji paskui to gali neatsiminti, todėl nesusireikšminkite). Vedžiosit po palatą prilaikydami, drebėsit dėl kiekvieno jos aiktelėjimo. Sodinsit ją ant kamuolio prilaikydami, kad jūsų "balionėlis" netyčia nenusiristų. Žiurinėsit į laikrodį ir skaičiuosit kas kiek laiko vyksta jos sąrėmiai (jai tuo metu ne tas rūpės, bet jūms rūpės, nes daktarė periodiškai tikrins jūsų budrumą). Masažuosite jai nugarą kol ji su palengvėjimu atsidūs ir pasakys - noriu į toletą...
Ir vėl viskas iš pradžių...
Taip, tai nėra lengva, bet pagalvokit, kaip jai sunku... juk jūs tik stebit ir prakaituojat, o "balionėliui" tai skauda velniškai... Žinoma, aš to skausmo neįsivaizduoju, bet stengiuosi atjausti.
Bet vis dėlto - jus būsite kartu ir, tarp kitko, pats pirmas ir išvysite savo angelėlį besibraunantį į šį pasaulį... žinoma, jei neapims silpnumas ir neatsibusite nuo amoniako kvapo
Man taip nebuvo ir tikiuosi kitiems irgi nebus. O mamos supras mus, jei netyčia viskas ir ne taip kaip norėtūsi.
Džaiugiuosi, kad žmonos gimdymas praėjo sklandžiai - 11 atvažiavom, o 15.36 jau turėjom kniuksinčią princese
Rašau kaip tėtis dalyvavęs gimdyme prieš 8 mėnesius ir 3 dienas.
Išvada - dalyvaučiau tiek kiek reikėtų ir kitą kartą.
Savo istorijos labai neplėsiu, bet noriu pasakyti, jei tik galit, tai ir dalyvaukit. Manau, žmona tikrai skolinga neliks.
Žinoma, už tai Jai palaikysit ranka, pavalysit prakaitą, išklausysit visas jos dejones ir visus priekaištus jums už dabar ir gal net už anksčiau (ji paskui to gali neatsiminti, todėl nesusireikšminkite). Vedžiosit po palatą prilaikydami, drebėsit dėl kiekvieno jos aiktelėjimo. Sodinsit ją ant kamuolio prilaikydami, kad jūsų "balionėlis" netyčia nenusiristų. Žiurinėsit į laikrodį ir skaičiuosit kas kiek laiko vyksta jos sąrėmiai (jai tuo metu ne tas rūpės, bet jūms rūpės, nes daktarė periodiškai tikrins jūsų budrumą). Masažuosite jai nugarą kol ji su palengvėjimu atsidūs ir pasakys - noriu į toletą...


Taip, tai nėra lengva, bet pagalvokit, kaip jai sunku... juk jūs tik stebit ir prakaituojat, o "balionėliui" tai skauda velniškai... Žinoma, aš to skausmo neįsivaizduoju, bet stengiuosi atjausti.
Bet vis dėlto - jus būsite kartu ir, tarp kitko, pats pirmas ir išvysite savo angelėlį besibraunantį į šį pasaulį... žinoma, jei neapims silpnumas ir neatsibusite nuo amoniako kvapo

Džaiugiuosi, kad žmonos gimdymas praėjo sklandžiai - 11 atvažiavom, o 15.36 jau turėjom kniuksinčią princese

o po viso to sis tetis savo angeleli ir zmona paliko kai dukrai buvo vos dvi savaites..
melagis.. bjauru net skaityti.