QUOTE(etcetera @ 2011 11 13, 19:37)
Ačiū Jums, taip pat ir už kreipinį, jis labai šiltai nuteikia..
alegorija aiški ir suprantama, tik kaip atsikratyti primygtinio negalėjimo tuo užsiimti, jausmo, jog neprivalau to daryti, kad tai pernelyg neįmanoma, jog jis nesutvarkomas, neatkuriamas, ir ne toks, kokio norėčiau.. arba yra dalykų, kurių nemoku sutvarkyti, o už mane to nieks irgi nepadarys.. tuo tarpu įsigyti naujo nieks galimybės nesuteikė.
ir kokios yra tos nuodėmės plačiąja prasme, apie kurias vaižgantė kalbėjo? nepaisant tų, apie kuriuos kalba krikščioniški įsakymai.. pyktis, nesugebėjimas atleisti, kaltė, nesugebėjimas priimti savęs ir gyvenimo tokių, kokie jie duoti?..
Puikiai suprnatu ka tu isgyveni - buvau ten, perejusi ugni, vandeni ir varines triubas. Sutinku ir su tuo, jog labai sunku - asmeniskai mano kelione i sviesa prasidejo nuo suvokimo, jog isaugau savo tikejima kaip kudykis isauga savo rubeli...tada emiau svarstyti nuo ko pradeti.Atejo suvokimas ko noriu, tada emiau galvoti kaip tai atlikti.Bet visa tai dariau pati viena, nes tuo metu neturejau jokio palaikymo isskyrus savo mazamete dukraite:) Ji ir buvo mano saules spindulelis:)
Laikiausi uz jo kaip uz siulo galo, kuris mane ir atvede i kryzkele, kur sutikau masaziste Nina. Na o ten visa istorija, ji ilga , o ir cia ne vieta tam. Vienas ka noriu paprasyti, kad pradetum stebeti kas tave pakelia, atgaivina, NURAMINA ir tai kultivuotum, kabintumeis i tai ir stengtumeis tai pratesti kiek galima ilgiau.O visa kas tave smukdo bei audrina, jaudina bei skaudina, rasytum ant atskiru popieriaus lapu ir parasiusi, padekojusi DIEVUI uz viska kas jau ivyko, vyksta ir dar ivyks, paparsciausiai ta lapa sudegintum ir paleistum pavejui...tai nesudetinga.Viliuosi jog pasidalinsi patyrimais bei isgyvenimais. Dar man labai padejo tai, jog leidau sau buti visokia, tokia, kokia mane mate kiti ir del to nustojau ant saves pykti:) Tam kartui tiek mes visos su tavimi mintyse ir MALDOSE