Dvasinės ligų atsiradimo priežastys- 9

As nieko neteigiu, as rasau kaip suvokiu, ka patyrusi ir kaip jauciu.Mano gyvenimas tai pastovus kitimas, kuriame as dirbu, augu, mastau, veikiu.
Ka reiskia (beveik) ? As nesergu sloga, bet gleiviu organizme pakanka.Kas pacia jaudina? kodel butent tersalai? Kas slypi po noru sulaukti atsako kuris patenktintu pacia?
Saves vertes pajautimas nebutinai turi buti susyjes su tersalais ar atsakais, kurie mus tenkina, nes galvojam geriausiai kaip suvokiam, zinom, kai suzinom daugiau, suvokiam giliau, tada ir elgiames atitinkamai
Dar pamasciau - musu imunitetas - kas tai yra, kaip tu ivardintum jo funkcijas?

Beveik reiskia, kad yra atveju (sakykim praejus tam tikras praktikas), kai organizmas valosi ir jau tada nieko neimanoma padaryti su liga, jokiom priemonem nesigauna paskubinti pasveikimo, nei kitaip itakoti.
Manes tai is tiesu tersalai nelabai nejaudina Labiau tikiu teigiamu poveikiu, kai akcentuojama kas zmoguje yra gero ir grazaus. Ir, jei tiket versija, kad visos ligos nuo galvos, tai jei manysi, kad esi uzsiterses, nesvarus (arba jei tau nuolat tai bandys priminti), tai ir busi toks
O imunitetas ir yra gynyba (valymasis jau pasekme).
Beje, apie sloga ivairiai ( apie dvasine jos priezasti) yra parasyta. Tai kiekvienu atveju serganciam reikia paciam pasinagrineti konkreciau.
Bet pirmiausia dairykimes arciau saves, savyje (ne karmoje). Nes aiskinimas, kad sergu, nes tenka nesti dali reikistu nastos, man nera priimtinas (bent siuo momentu)

Bet mazajai dar net metu, nemanau kad jos organizmas spejo tiek uzsitersti.. nebent tai kazkaip susije su tevais.
Ir jeigu tik as kazkaip galeciau jai padeti ar del jos ka padaryti - viska padaryciau. Todel kiekviena mintis ir pamastymas yra svarbus, ir aciu jums uz juos . mano vyresneliui pvz sloga trunka 4 dienas, pirmos dienos sunkesnes, paskui jau juokas. taip pat ir man, ir vyrui. todel mum mazosios tokia beda yra kosmosas, gydytoja irgi peciais traukia, nes ji neturi periodiskumo ar veiksniu nuo kuriu blogetu-geretu.

Mane irgi domina.
Nors tikriausiai jau buvo rasoma anksciau...

Sunui-paaugliui vis isnaikiname karpas, o jos toliau sekmingai lenda pleciasi, taip sakant...

Laba diena,

gal galetumet kazka parasyti apie zema spaudima? Lyg ir neliga, bet nepatogumas. Daug metu gyvenau nuolat truputi apsvaigus, paskutiniais metais priverstinai prisipratinau gerti kava, kuri net nera skani, tik del kokybiskesnio gyvenimo.

Ir dar idomu, ar yra cia pasitaisiusiu regejima naturaliai? Teko skaityti, kad jeigu atstatai regejima pratimais akiu raumenims, bet neissprendi priezastiniu dalyku, jis vel suprasteja.. o kaip tada su operacijom? kokia jusu nuomone, aciu

Mano kraujospūdis ryte būna žemesnis. Manau, kad tiesiog reikia daugiau judėti, atsikėlus padaryti mankštą, važinėti ne liftu, o lipti laiptais, daug vaikščioti. Kavos aš taip pat nemėgstu. Kadangi ryte einu pasivaikščioti į laukus su šuniu, kai grįžtu, matyt, kraujospūdis jau būna normalus...L.Hay rašo, kad žemas kraujospūdis susijęs su gyvenimo džiaugsmo trūkumu. Kai man, pelėdai, reikia anksti keltis, jo aš išties stokoju, o kai atsikeliu man tinkamu laiku, tada viskas gerai...

Regėjimo gerinimu domiuosi pastaruosius keletą metų. Manau taip, kad jei vien akių raumenis mankštinsi (o tai yra tiesiog būtina ypač tiems, kurie nešioja akinius), didesnių rezultatų nesulauksi. Yra Ždanovo, Narbekovo sistemos, kurios yra veiksmingesnės už mankštą akims, nes veikia ne tik pasekmę- suprastėjusį regėjimą, bet ir priežastis...Kol nepasikeičia pasaulio matymas, tol regėjimas negali pagerėti. Esu pasidarius akių operaciją prieš pusketvirtų metų ir tik po to sužinojau apie tas metodikas. Kai po operacijos iškart kitaip pradėjau matyti pasaulį, mano smegeninei buvo šokas, man reikėjo gero mėnesio, kol prie to pripratau. Bet kai tavo matymo neberiboja akinių rėmai, pasaulio matymas pasikeičia... Pradedi labiau viskuo džiaugtis, pastebėti detales, kurių anksčiau nepastebėdavai...Kai kuriems žmonėms, pasidariusiems operaciją, laikui bėgant regėjimas vėl pradeda silpti, nes jie pasaulį tebemato tokį, koks jiems atrodė su akiniais...

kartais žemas kraujospūdis būna įgimtas ir nevisiems jis pakyla palaipiojus laiptais.

Na, gyvenimo džiaugsmo trūkumą mes išties paveldime

Vaizgante, aciu, kaip idomu. To gyvenimo dziaugsmo as atvirai sakant net nesuprantu. Nesuprantu kas tai yra. Mano aplinkos zmones sako, kad nemoku atsipalaiduot, pasilinksmint. Pati kartais jauciu, kad laikau save nuolat kazkokioj itampoj. Tik paskutinis pusmetis toks atradimu laikotarpis kai po truputi atsikratau neigiamu emociju, pradedu priimt zmones tokius, kokie jie yra. Gyventi zymiai lengviau, bet kas yra tas "dziaugmas" vistiek nezinau. Neisgyvenu tokio dalyko kaip krykstavimas ar juokimasis iki asaru. Is vis beveik niekada nesijuokiu, dazniau tiesiog sypsausi, ramiai, svelniai, o juokas man svetimas. Neisivaizduoju kaip ji is saves istraukt, iskviest. Ar tu apie tai? kas tas gyvenimo dziaugsmas?

Del akiu as domiuosi neseniai, keleta kart padariau tuos pratimukus, tikrai lyg sviesiau pasidare, lengvesnis zvilgsnis, bet dar neiskeliau sau uzduoties - kad va, darau, darysiu kol padarysiu. Rusu kalboje esu pradinuke, didelis darbas man butu tas knygas nagrinet. Bet gal verta, atsiliepimu daug girdejau. Kokia esme ju siulomu metodiku? kaip suprantu ten susije su vizualizacija kazkiek? siaip as akiniu nenesioju. Vaikysteje tik nesiojau. Paskui tiesiog buvo labai nepatogu. Vienas dalykas - kad remas riboja. Kitas - skaudedavo galva, atsirasdavo svaigulys. Kazkaip prisitaikiau gyvent be akiniu, nematyt. Kai vairuoju atidumas didesnis tiesiog buna. Trumparegyste didele. Svajoju matyt jei ne gerai, tai bent normaliai.
Netgi zinau ta dvasine priezasti trumparegystes manau. As tikrai nenoriu matyt baisumu, kurie aplink vyksta. Praleidziu pro ausis naujienas apie stichines nelaimes, apie motinas savo vaikus zudancias, apie zmones beviltiskose situacijose. Visad galvojau, kad mano ramybe svarbesne, nei atjautos siuntimas, kuris apciuopamai padet jiems negali. Bet gal klydau... Jeigu imsiuos taisyti regejima, as juk vistiek nenoriu matyti tu baisumu, gal tada gausis, kad viena ranka glostau, kita - musu

Zemas kraujo spaudimas - kaltes jausmas, t.p. jegu neturejimas, nuovargis, visu gyvybiniu funkciju prislopinimas. Zemas kraujo spaudimas reiskia, kad zmogus kencia nuo savo kaltes jausmo.
Baime buti kaltu padidina kraujo spaudima. Galite pabandyti - pradekit save kaltinti ir kraujo spaudimas padides

Algyte, yra Narbekovo knyga lietuviškai.

Labai panasu i mane. Bet pradejus save kaltint tiesiogiai tik kazkokia panika apima.


Zinau. Bet girdejau, kad lietuviskai išversta be autoriaus zinios, pacios leidyklos sukurpta knyga, nuo kurios autorius atsiriboja. Ar teko skaityti/vartyti ir rusiska ir lietuviska variantus? ar ten tas pats? rusiska pdf tai turiu