gal kam pravers ir mano patirtis
LP dariausi kovo men., atvykau operacijos diena is pacio ryto, pries tai jau is vakaro nebevalgiau, o operacijos ryta jau ir gerti negalejau. Jokios klizmos man nestate. Operavo apie 12 val., pries operacija visai nebijojau, bet kai pradejo vezti i operacine pradejo kresti drebulys ir saltis, pakilo spaudimas. Aneztiaziologe pajuokavo, kad kaip pati uzlipai ant operacinio stalo taip teks ir nulipti paciai, tad is karto po operacijos kai prabudau, ziurejau i lovos gala, ar mano lova. Po narkozes suleidimo atsijungiau po kokiu 2 min., net gydytojo nesulaukiau. Kai atsigavau, kaip sakiau pirmasis rupestis buvo ar savo lovoj guliu, po to pribego sesute, paklausiau kiek valandu. Tada manes paklause ar skauda, as nesupratau ar man skauda ar ne, suleido nuskausminamuju ir isveze i palata, miego nenorejau tik labai sunkios blakstienos buvo. Ir visai man neskaudejo, nebereikejo jokiu vaistu. Sesutes juokaudavo "pas ja nereikia eiti, jai nieko neskada nieko nenori". Operacija dare ketvirtad. o isleido pirmad., ta pacia diena as jau po pietu vaziavau i paskaitas. Zodziu, pati operacija irv poeperacinis laikotarpis buvo idealus
, tik va rezultatas ne koks
ten manau aiskiau viskas nei as parasyciau. o daroma ji tada kai buna ilgas nepastojimo stazas arba kai atsiranda cistos, kurios nepasiduoda medikamentiniam gydymui ir neisnyksta. Ziurint kiek laiko megini pastoti, jei tik keleta menesiu ir neturi jokiu nusiskundimu, tai niekas LP profilaktiskai nedarys. Visgi tai operacija ir su pilna narkoze.
