Visakame yra individualios aplinkybės. Neišsiaiškinus uždrausti ir neleisti paaugusiam vaikui - reiškia, kad jis meluos, slapukaus ir prarasite ryšį. Jei jau taip atsitiko, kad visi draugai/ draugės į vakarėlį, galima pasiūlyti grįžti paryčiais (parvežti, taksi). Jei tolimesnė išvyka ir yra reikalas nakvoti, vaikas neturėtų pažeisti šeimos moralinių normų, išugdytų ne per vieną dieną. Mano auginta paauglė visada pasipasakodavo, pasitardavo, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis (pasakojimų būdavo ir šiurpokų mano požiūriu, bet jos teisingi situacijų sprendimai ramindavo). Svarbu neniekinti paauglio draugų, jų sprendimų, o ramiai aptarti. Niekada neprieštarauju susiėjimams mūsų namuose. Lengviausia taip žinoti, kas vyksta ir čia galioja mūsų taisyklės, o jų turi laikytis ir svečiai. Tai geriau, negu kažkur pas kažką.
Dėl patalynių: o Jūs nesate lyžtelėjusi savo rankos prieš tai čiupinėjus viešą turėklą? Fe, bet dažniau nei galvojete...ir t.t. nehigiena čia svarbiausia, nu nebent kažkur jau YPATNGUOSE namuose nakvoti kažkas susiruošė.
Šiaip reikia auginti taip, kad noro nakvoti ne namuose būtų kuo mažiau, nes vėliau uždrausti - beviltiška. Draudimais arba auklėjant psichologiniu spaudimu ir bendraamžių niekinimu galima žiaurių kompleksų įvaryti
QUOTE(Noriu_padovanoti @ 2011 10 27, 09:25)
...ir apskritai gerai auklėjamos dukrelės miega savo lovoj
QUOTE(Amelijana @ 2011 10 27, 09:47)
Taip, pilnai sutinku, vadinasi ne viena taip mąstau. Savo lovoj turi miegot ne tik dukrelės, bet ir sūneliai
Žiūrėkit nepersistenkite su auklėjimu, nes yra rizika, kad jūsų paaugliui sūnui ar dukrai "jūsų namai ir jūsų lovos" nustos būti "savo namais" anksčiau, negu jis realiai bus tam pasirengęs. Nes paauglystėje stipriai vystosi vaiko vertybinė sistema ir jeigu jūsų taisyklės neleis jam augti sava kryptimi, arba jūs jį prispausite ir sužalosite, arba jis pakels maištą ir pasirinks geriau jokio bendravimo, nei perdėta kontrolė.
Kaip palyginimas būtų "kišimas" vaiko miegoti 1,80 m ilgio lovoje su dviem galais, ir lankstytis priš kiekvienas 1,80 m duris namuose, aiškinant kad visa mūsų giminė yra 1,70 ūgio ir 1,80 m lova bei durys yra daugiau nei pakankama. Nors nepaisant "jūsų giminės genų" jis kažkodėl tai auga ir jau yra 1,90 m. Vaikas gali ten kankintis toje lovoje, neišsimiegoti, kūprintis, lankstytis prieš kiekvienas duris ir daužyti galvą nesuspėjus pasilenkti. Aišku nei vienas sveiko proto tėvas ar motina to nedarytų - bent jau lovą nupirktų kitą, o dėl durų paaiškintų, kad nu negali namų išgriauti, bet supranta jį. Nes su ūgiu mums akivaizdu. O štai su temparamentu, pasaulėjauta, bendruomeninio gyvenimo normomis daug subtiliau. Ne visada mes suprantam savo vaikus ir neretai grūdam juos į jiems netinkamus rėmus.
QUOTE(pagyvenus @ 2011 10 27, 12:33)
Žiūrėkit nepersistenkite su auklėjimu, nes yra rizika, kad jūsų paaugliui sūnui ar dukrai "jūsų namai ir jūsų lovos" nustos būti "savo namais" anksčiau, negu jis realiai bus tam pasirengęs. Nes paauglystėje stipriai vystosi vaiko vertybinė sistema ir jeigu jūsų taisyklės neleis jam augti sava kryptimi, arba jūs jį prispausite ir sužalosite, arba jis pakels maištą ir pasirinks geriau jokio bendravimo, nei perdėta kontrolė.
Kaip palyginimas būtų "kišimas" vaiko miegoti 1,80 m ilgio lovoje su dviem galais, ir lankstytis priš kiekvienas 1,80 m duris namuose, aiškinant kad visa mūsų giminė yra 1,70 ūgio ir 1,80 m lova bei durys yra daugiau nei pakankama. Nors nepaisant "jūsų giminės genų" jis kažkodėl tai auga ir jau yra 1,90 m. Vaikas gali ten kankintis toje lovoje, neišsimiegoti, kūprintis, lankstytis prieš kiekvienas duris ir daužyti galvą nesuspėjus pasilenkti. Aišku nei vienas sveiko proto tėvas ar motina to nedarytų - bent jau lovą nupirktų kitą, o dėl durų paaiškintų, kad nu negali namų išgriauti, bet supranta jį. Nes su ūgiu mums akivaizdu. O štai su temparamentu, pasaulėjauta, bendruomeninio gyvenimo normomis daug subtiliau. Ne visada mes suprantam savo vaikus ir neretai grūdam juos į jiems netinkamus rėmus.
Kaip palyginimas būtų "kišimas" vaiko miegoti 1,80 m ilgio lovoje su dviem galais, ir lankstytis priš kiekvienas 1,80 m duris namuose, aiškinant kad visa mūsų giminė yra 1,70 ūgio ir 1,80 m lova bei durys yra daugiau nei pakankama. Nors nepaisant "jūsų giminės genų" jis kažkodėl tai auga ir jau yra 1,90 m. Vaikas gali ten kankintis toje lovoje, neišsimiegoti, kūprintis, lankstytis prieš kiekvienas duris ir daužyti galvą nesuspėjus pasilenkti. Aišku nei vienas sveiko proto tėvas ar motina to nedarytų - bent jau lovą nupirktų kitą, o dėl durų paaiškintų, kad nu negali namų išgriauti, bet supranta jį. Nes su ūgiu mums akivaizdu. O štai su temparamentu, pasaulėjauta, bendruomeninio gyvenimo normomis daug subtiliau. Ne visada mes suprantam savo vaikus ir neretai grūdam juos į jiems netinkamus rėmus.
Na čia jau perspaudėt mažumėlę su tokiais savotiškais pavyzdžiais Dar pasakykit, kad auklėjimas iš principo žalingas vaikui ir kad nenakvojantys vieni pas kitus užauga nedraugiški, nesocialūs, žiaurūs ir t.t. Jūsų minėta "vaiko vertybinė sistema", "pasaulėjauta" neturėtų labai kirstis su šeimos auklėjimu, nemanot? Tik jau nereikia įsivaizduoti, kad tėvai, skiepijantys vaikams tam tikras vertybes, yra "perdėtai kontroliuojantys", nužmogėję ir kad jų namuose nemiela gyventi. Pamanykit, neišleisiu vaikelio nakvoti pas kaimynų vaikus juk apskritai draugauti jiems nedraudžiu?
QUOTE(Noriu_padovanoti @ 2011 10 27, 11:11)
Na čia jau perspaudėt mažumėlę su tokiais savotiškais pavyzdžiais Dar pasakykit, kad auklėjimas iš principo žalingas vaikui ir kad nenakvojantys vieni pas kitus užauga nedraugiški, nesocialūs, žiaurūs ir t.t. Jūsų minėta "vaiko vertybinė sistema", "pasaulėjauta" neturėtų labai kirstis su šeimos auklėjimu, nemanot? Tik jau nereikia įsivaizduoti, kad tėvai, skiepijantys vaikams tam tikras vertybes, yra "perdėtai kontroliuojantys", nužmogėję ir kad jų namuose nemiela gyventi. Pamanykit, neišleisiu vaikelio nakvoti pas kaimynų vaikus juk apskritai draugauti jiems nedraudžiu?
Paauglystė toks laikas kai drausti ar nedrausti nėra labai racionalu ir tik kraštutinė priemonė. Draudimo rezultatas, priklausomai nuo to kokia forma draudžiama: arba nuneigimas ir nutrūkimas nuo kontrolės, arba kompleksai visam gyvenimui ir ateity Jūsų anūkų davsinis luošinimas
QUOTE(Sunute @ 2011 10 27, 11:29)
Dėl patalynių: o Jūs nesate lyžtelėjusi savo rankos prieš tai čiupinėjus viešą turėklą?
vaikystėj gal ir teko, bet dabar tikrai NE net jei tai įvyktų vaikams, vis tiek turime juos saugoti, įspėti. Labai prastai su higiena žmonėms šiais laikais, patys nesilaiko nei namie, nei kitur, ir vaikų nemoko.
Papildyta:
QUOTE(Sunute @ 2011 10 27, 13:25)
Paauglystė toks laikas kai drausti ar nedrausti nėra labai racionalu ir tik kraštutinė priemonė. Draudimo rezultatas, priklausomai nuo to kokia forma draudžiama: arba nuneigimas ir nutrūkimas nuo kontrolės, arba kompleksai visam gyvenimui ir ateity Jūsų anūkų davsinis luošinimas
Šiaip tai manęs šito mokyti nereikia, aš savo vaikus auklėju ir auklėsiu nuo pat mažens, o ne nuo paauglystės staiga vieną gražią dieną ir tas auklėjimas pasireiškia ne despotiškumu ir ne draudimais kievienam žingsnyje. Ko jūs vis čia kalbate apie luošinimą, spaudimą, niekinimą...
QUOTE(Noriu_padovanoti @ 2011 10 27, 11:11)
Pamanykit, neišleisiu vaikelio nakvoti pas kaimynų vaikus juk apskritai draugauti jiems nedraudžiu?
Šiaip pritariu Jūsų pozicijai ir bandau tik ją papildyti, teikdama, kad paauglystei draudimai yra pavėluoti, žalojantys ir naudotini tik kraštutiniu atveju
QUOTE(Sunute @ 2011 10 27, 14:19)
Šiaip pritariu Jūsų pozicijai ir bandau tik ją papildyti, teikdama, kad paauglystei draudimai yra pavėluoti, žalojantys ir naudotini tik kraštutiniu atveju
Taip, teisingai, pavėluoti
QUOTE(Noriu_padovanoti @ 2011 10 27, 06:25)
Apie tuos "svetinguosius ir drauginguosius" galima pasakyti lygiai tą patį - kokie jūs keisti Čia ne draugiškumo, o auklėjimo ir kultūros klausimas. Kartais žmonės savo namus paverčia "pereinamu kiemu" - kas nori kada nori nepranešęs gali atvažiuoti, nakvoti, kaimynai vis ko nors užeina kaip pas save, lenda kažko pasiskolinti į spinteles, namų durys praktiškai neužsidaro, čia jau ne namai, o stotis, sakyčiau (ir dar tas troškus niekad neišsivėdinantis kvapas tokiuose namuose, kiek teko pastebėt)
Na jau, na jau, nereika perdeti D ne tabore gyvename, kas kada atvaziuos susitariama kelios savaites pries atvaziavima, nuo kaimynu saugo durys, ir i spilnteles niekas nelenda (nes cia jau butu kulturos klausimas isties), jokios smarves nera nes galima langa ir atidaryti, plius gi 5 zmones vienam kambary nenakvoja! Tiesiog ne pas visus yra tokia situacija kad draugai ir gimines tam paciam mieste gyvena ar net toj pacioj gatveje, jie issimete po ivairius miestus ir net salis, tai kai vos ne pusdieni kelione trunka kad aplankyti neisiusi vakare namo
O del vaiku, tai mano vieni is smagiausiu vaikystes ir ankstyvos paauglystes prisiminimu ir yra kai su 2 geriausiom draugemis pas kazkuria is musu nakvodavome, kepdavome sausainius, pyragus, filmus iki paryciu ziuredavom ir plepedavom ir plepedavom iki tol kol prasvisdavo.. Tokia laisves ir savaitgalio nuotaika, net dabar labai gera prisiminti, tokia siluma uzlieja. O pagal kai kurias is jusu tai buvo nekulturinga
QUOTE(Karikima @ 2011 10 27, 20:53)
Tokia laisves ir savaitgalio nuotaika, net dabar labai gera prisiminti, tokia siluma uzlieja. O pagal kai kurias is jusu tai buvo nekulturinga
Čia niekas ir nesiginčija, kad ir berniukams ir mergaitėms tokios nakvynės patinka, kalbos nėr!
Turėjau tokių draugių, kurios savaitgaliais viena pas kitą nakvodavo - o tiksliau, nakvodavo tėvų lovoj, nes jie būdavo išvažiavę. Išsitraukdavo ir apžiūrinėdavo paslėptas mamos brangenybes; kepdavosi picą, aišku, paskui viską sutvarkydavo suplaudavo grįžusi motina. Nenorėčiau tokių savivaliavimų savo namuose.
QUOTE(Noriu_padovanoti @ 2011 10 27, 21:30)
Čia niekas ir nesiginčija, kad ir berniukams ir mergaitėms tokios nakvynės patinka, kalbos nėr!
Turėjau tokių draugių, kurios savaitgaliais viena pas kitą nakvodavo - o tiksliau, nakvodavo tėvų lovoj, nes jie būdavo išvažiavę. Išsitraukdavo ir apžiūrinėdavo paslėptas mamos brangenybes; kepdavosi picą, aišku, paskui viską sutvarkydavo suplaudavo grįžusi motina. Nenorėčiau tokių savivaliavimų savo namuose.
Turėjau tokių draugių, kurios savaitgaliais viena pas kitą nakvodavo - o tiksliau, nakvodavo tėvų lovoj, nes jie būdavo išvažiavę. Išsitraukdavo ir apžiūrinėdavo paslėptas mamos brangenybes; kepdavosi picą, aišku, paskui viską sutvarkydavo suplaudavo grįžusi motina. Nenorėčiau tokių savivaliavimų savo namuose.
Bet būtent, kuo labiau jūs drausite, tuo mažiau būsite garantuota, kad jūsų namuose to nebus jums nežinant...
Niekas tokių savivaliavimų nenorėtų. Kadangi mes niekada nedraudėm, tai dukra pasikviečia draugių gal kartą į metus, gal dar rečiau. Prieš tai ji su mumis pasitaria. Suruošiam kartu patalynę. Ir tai kviečiasi ne į namus, o vasarą į sodą. Džiugu, kad sūnui net tokių norų nekyla, kad kas pas jį nakvotų... ir net trumpam į namus niekada nieko nesiveda.
Labai prastai su higiena žmonėms šiais laikais, patys nesilaiko nei namie, nei kitur, ir vaikų nemoko.
Taip, man šiame reikale labai svarbu higiena. Ir vaikai pripratę prie to, jiems patiems būtų nemalonu kitur miegoti, todėl ir draugų nekviečia pas save. Net nustemba kai kiti pasakoja - kaip galima eiti kažkur miegoti, kai namie vietos yra...
Man asmeniškai atrodo, kad tokie vaikai jaučiasi iš esmės vieniši savo šeimoje - yra vienturčiai arba stokoja tėvų dėmesio.
Taip, man šiame reikale labai svarbu higiena. Ir vaikai pripratę prie to, jiems patiems būtų nemalonu kitur miegoti, todėl ir draugų nekviečia pas save. Net nustemba kai kiti pasakoja - kaip galima eiti kažkur miegoti, kai namie vietos yra...
Man asmeniškai atrodo, kad tokie vaikai jaučiasi iš esmės vieniši savo šeimoje - yra vienturčiai arba stokoja tėvų dėmesio.
QUOTE(brasta @ 2011 10 28, 09:55)
Bet būtent, kuo labiau jūs drausite, tuo mažiau būsite garantuota, kad jūsų namuose to nebus jums nežinant...
Jei atidžiai skaitėt, tai čia tema ne apie mane, aš išvis neturiu tokios problemos - "vaikas nori, tai dabar jam drausti ar ne". Kalbu apie šeimos vertybes nuo mažens... kai vaikas atitinkamai auklėjamas, jam nekyla jokio noro eiti nakvoti pas klasiokus
Papildyta:
QUOTE(Amelijana @ 2011 10 28, 10:21)
Man asmeniškai atrodo, kad tokie vaikai jaučiasi iš esmės vieniši savo šeimoje - yra vienturčiai arba stokoja tėvų dėmesio.
Mano pažįstamos mergaitės, kurios praktikavo tokias nakvynes, kaip tik buvo vienturtės. Gal čia ir atsakymas. Bet man vis tiek nebūtų priežastis tai toleruoti.