Na, negaliu, kaip cia juokingai cia pas jus.
As ir papasakosiu, gal kam pakels nuotaika. Zodziu 3 val nakties, uzsimanau i tulika, nueinu ir griztu nieko doro nepesus

ir taip 3 kartus, 4 kart manau, na jau ne, uztenka is manes tyciotis, kai kita kart uzsimanysiu niekur neeisiu, laukiu ir ateina tas momentas, golvoju, ha!ne velnio, niekur neeisiu, nesileisiu apgaudinedama pilvuko. Po keliu akimirku patenkinta uzmiegu, kad nuo jausmo, kad as gudresne

kai tas pasikartoja pagalvoju, keista kazkaip, gal bandysiu uzrasyt laika kai uzeina noras begt i tulika, ziuriu ogi reguliariai kas 5-3 min noriu. Ot galvoju kokia protinga, apgavau nora eit I tulika! Tai kad cia saremiai.
Toliau kaip ir visoms, kol paaiskini, kad jau reikia keltis ir dabar, o ne veliau, nes miego dar norisi.
Dar kaip tycia visur mieste raudoni sviesoforai dega, jau rekiu, kad tegu greiciau vaziuotu, ir nekreiptu demesio I sviesoforus, nes vis tiek juk naktis ir ner tu masinu. Klausia manes o jei policija sustabdys, as sakau tada as jiems viska paaiskinsiu (suprask isdraskysiu akys arba lipsiu I ju masina gimdyt)
Na atvaziuojam, skambinam I duris
karta, antra, trecia
atrakina su zodziais ko taip skambinejat, juk prie duru nemiegu! Ot galvoju, siaip sau, neturim ka veikt, tai pagalvojom paskambinet I skambuti GM vidury nakties. Nu bet klausimai tai jau atsiprasau.
Jau gimdykloj po valandos sako tai gal kelnaites nusiimsi? Sakau, aha, tuoj. Uzsitesia nuiminejimas 20 min. sako, nueik gal I tulika, sakau nenoriu as jokiu jusu tuliku! Baisus kokie!
Daug dar pagalvojau ka per gimdyma apie juos visus, tiksliau kuriau plana kaip visas issaudysiu kai jau galesiu pajudet, o paskuj dar ir apspardysiu. Tai tai pagalvoju rankas sulauzysiu su tai savo gimdos masazais, ta priversiu kentet uz tai kad nesuleido nuskaisminimo, kurio reikalavau jau priimamajame, kur man bande paaiskint, kad man visai neskauda dar (jau tada buvo 80 stiprumas). Daugiau nieko neprisimenu, nes atsijungiau 10 val.
Tik kai man prasidejo eklampsija jau, gydytoja islekusi pradejo saukt per visa koridoriu, kodel neperspejot kad jai epilepsija, tai mano tetis graziais iskalbingais keiksmazodziais leido suprast, kad man tikrai ne epilepsija
O kai mama mane gimde, tai sake kai jai tarpviete pjove tai pasilenke ir gydytojui per rankas kai dave, tai sako tas net pasimete.
Vat tokia mano istorija

sekmes visoms besiruosiancioms gimdyt