Juokingi nutikimai susiję su gimdymu

oij, na ir prajuokinai

Papildyta:




pilnai su tavim sutinku

Vyras sako kad man kažkas negerai, kad tiek juokiuos. Ačiū mamytėms už gerą nuotaiką.

istorijos, tikrai gerai nuteikia. Idomu kaip man bus

Nors jau pakankamai seniai gimdžiau, visvien yra dalykas, kuris man sukelia pakrizenimą

Dukrą gimdžiau kovo 7 d., o kovo 8 d. kaip tik Vilniaus gimdymo namai ruošėsi paminėti 50-ties metų jubiliejų. Todėl diena anksčiau pilna ligoninė buvo žurnalistų, kurie visur landžiojo. Mane gimdykloje irgi nufilmavo- tiesa, nieko neveikiančią, 9 ryto.
Dukrą gimdžiau su epidūru visą dieną, todėl, iš neturėjimo ką veikti, visiems skambinėjau, rašiau sms ir pan. Žodžiu, telefonas visad buvo prie šono.

Kai jau kaklelis pilnai atsidarė ir prasidėjo gimdymas (apie 18.30), staiga suskambo telefonas. Aš kažkodėl griebiau jį ir atsiliepiau- lyg rimtesnių darbų nedirbčiau, ar ne? . Draugė džiaugsmingai pranešė: "Žinai, tave per televizorių rodo Ką šiaip veiki?" "Giiiimdauuuuuu"- sušniokščiau. Vyras atėmė ragelį, o po 5 min. aš turėjau savo mergytę...

Antrą gimdant telefoną vyras iškart konfiskavo.

galejo gi palydeti su svytureliais
o cia kuriam rajone sustabde? Utenos?
Super pasakojimai, visai dienai nuotaika pakele

pavydziu tau tokio lengvo gimdymo

Na jūsų istorijos tai Net nuotaika pagerėjo beskaitant

O man po Kaledų valgių naktį nubėgo vandenys. Prisivalgiau kūčiukų su aguonpieniu tai naktį skambinu savo gydytojai, sakau:"man vandenys nubėgo, ką daryt?, Gal galima, kaip nors sustabdyt?" Jau buvo 38 savaitė. O gydytoja juokias: "Važiuok, vaikeli, gimdyt, važiuok, tik būkit kely atsargūs". Tai dabar toks juokas suima, sumanė mergelė gimdymą sustabdyt, nes jau žiauriai bijojau.

Na, jau pats gimdymas, paskutinios 15 min. net su epidūru nebuvo lengvos Todėl tas telefono čiupimas vos jam suskambus man pačiai nepaaiškinamas Kam pasakoju, visi juokiasi kad būčiau gera sekretorė- mirk gyvenk, iš bet kokios pozicijos atsiliepčiau Tai gerai, kad nedirbu kokioj firmoj ragelių kilnotoja- o tai atsiliepus dar ir mestelčiau "Klientų aptarnavimo skyrius, X klauso"

:D

nea, ne Utenos, Nemenčinės plente čia mus sustabdė buvo gal 4 ryto, praktiškai jokio eismo, tai ir nelydėjo

Vakar pradėjau skaityt šią temą, šiandien baiginėju, tai taip ir sėdžiu antra diena išsiviepus
Papasakosiu ir aš, apie pirmą gimdymą. Ko gero linksmiausia ir būna, ka prisiklausai kitų patirties, bet pati iki galo ir nežinai, kaip kada ir kas turi būti.
Tai va, buvo šeštadienis, atvažiavom su vyru į miestą, vaikštinėjam, mano mama buvo kartu, sutinkam jos pažįstamą, ta klausia kada turėsim džiaugsmelį, o aš ramiai atsakau, kad dar šią savaitę nežinau kodėl, bet taip nujaučiau.
Sekmadienį vakare, žiūrėjom iki 12val nakties "bušido" tokį tada rodydavo, žiauriai miego norėjau, bet ne, vistiek dektukais vokus paramsčius žiūrėjau (dabar pagalvoju, durna buvau, pamiegot reikėjo). pagaliau baigės ta laida, nuėjom su vyru miegot, mano auksas kaip krito taip ir užknarkė, o aš jau nebe. Neskaudėjo dar, bet kažkaip jau neramu, užmigt nebegalėjau. Po truputį skausmai įsilingavo, pratempus iki 4val ryto žadinu savo auksą, sakau kelkis gimdyt važiuojam. O jis "nu tu ir sugalvoji, naktį"
Nuėjau į kitą kambarį drabužių jau suruoštų pasimt, tik kažkas trakšt, ir bėga per kojas. Šaukiu savo auksui, kad vandenys nubėgo. Parskuodžiu ant kibiriuko pritūpt (kilimų buvo gaila) o tas kaip kariuomenėj per porą sekundžių jau stovėjo apsirengęs. Važiuot buvo apie 25km iki ligoninės, skausmai pakenčiami dar, bet sugalvojau pašūkaut, bent jau vyrui į ausį, kad suprastų ką reiškia gimdyt, ir kad prieš daktarus gėda nebūtų, būčiau jau išsirėkavus. Dar "kramtoškės" kažkodėl vyro paprašiau. Taip ir važiavom, aš inirtingai kramtau, ir per sarėmius kakarinę laidau. Kuo garsiau šaukiu, tuo mano auksas labiau gaza spaudžia.
Ligoninėj priėmė sutvarkė, uždarė į gimdymo palatą, maniškis namo miegot išmovė (nenorėjau kad dalyvautų).
Nežinau kodėl bet įsivaizdavau kad esu pas somatologą, ir maniau pasakys "na šiandien užteks" ir skausmai baigsis nelabai suvokiau kad turiu pagimdyt Garsiai visas mintis išsakyt gėda buvo, bet mintyse tai ojojoj keikiau daktarus kad mane vargšę kankina, žudo, galabija... Nu palaukit maniau, aš jum parodysiu kai baigsit kankint
Labai nustebau kai 6val 17min man ant krūtinės padėjo leliuką ir sako daktaras "sveikinu turite sūnų" aš jam "ką tokį"? tas nustebęs pakartojo kad sūnų turiu
paskui mane sutvarkė, paguldė su 3750kg meškiuku į vieną lovą, mano kūdikis žiūri į mane tokiom didelėm juodom akim, aš į jį spoksau, ir niekaip dar nesuprantu, kad mano vaikiukas čia , tas kur pilve gyveno. Va toks va keistas ir kvailas jausmas buvo, kai pirmą pagimdžiau. Man tada tik 18m buvo.