Kadangi man teko patirti dvi cezario pjuvio operacijas, tai noriu pasidalinti info apie dar viena operacijos aspekta. Abu mano cezariai buvo nulemti gydytoju verdikto, bet as ne apie tai...
Esme ta,kad darant pirmaja cezario pjuvio operacija, man nesuveike spinaline nejautra. Ivyko anesteziologo klaida -iki siol nesuprantu/nezinau, ar tiesiog nepataike sekmingai idurti ar vaistu doze per maza buvo. Turiu omeny,kad tikraja to zodzio prasme "iskentejau" gimdyma nuo pat pirmo pjuvio iki paskutinio siules dygsnio. Ir as ne apie tai,kad naturalu,kai tau atlieka cezari, jausti stumima, fiziologini spaudima, kuri atlieka medikai. As kalbu apie zveriska skausma, kuri teko patirti. Nuo jo operacijos didziaja dali praleidau praktiskai nualpus, netekus samones... Jau nekalbu apie tai,kad nesugebejau atplesti akiu kai man rode gimusia dukrele, tiesiog buvau jau kazkur toli, ne operacineje. Isgyvenau didziule trauma ir to nei vienai nelinkeciau...
Nors su anesteziologe "tariausi" is anksto, bet pasitaike ne profesionale (teko girdeti ne apie viena toki "atveji" jos darbo istorijoje). Betastada, aisku, to nezinojau, o ir nesake niekas (kas gi sakys ant kolegos...).
Kai lauke antrasis cezaris bijojau zveriskai. Bet... prasyte isprasiau pas mane operavusi chirurga, kad parekomenduotugeriausia anesteziologa, kuriuo 110 procentu pasitiketu. Ir ka jus manot... operacija pavyko kuo puikiausiai, supratau,kad tikrai gimdant per cezari gali "kaifuoti", dalyvauti gimdyme, buciuoti tik ka gimusi vaikeli, zodziu, jaustis puikiai.
Jei ne pirmosios operacijos skaudi patirtis, kurios zaizdos po siai dienai atviros, sakyciau,kad viskas ok. Bet turiu dvi, visiskai skirtingas patirtis siuo klausimu.
Taip,kad, mielosios. Nepamirskit,kad gydytojas anesteziologas yra ne maziau reiksmingas nei jus operuosiantis chirurgas. Tai tiek info, tikiuos, pravers