QUOTE(Laukinukee @ 2015 11 02, 09:54)
Sveikos, supermamos,
Norėjau pasiteirauti, tai kaip gi vis dėl to iš tikrųjų yra, cezaris savo noru - galimas ar ne? Gal galėtumete savo patirtimi pasidalinti AŽ? Kaip tarėtės, ko klausėtė, kokių atsakymų sulaukėte? Gal jei nenorite dalintis, ką pavyko įkalbėti, įvardinkite, kas tikrai nesukalbamas.
Mano priežastys grynai psichologinės, bet ar gydytojas ginekologas jas supras? Ar klausysis? Ar mano nuomonė, nuojauta, baimė kąnors reiškia?
mano patirtis - AK mane prižiūrinti gydytoja sutiko daryti CP man prašant, priežastys irgi buvo grynai psichologinės, sakiau jog labai bijau gimdyti, prieš tai turėjau komplikuotą gimdymą. Jokių tarimųsi, vokelių ir pan. nebuvo - galvojau kad reikės labai įkalbinėti, bet ne, išklausė, paklausė ar suprantu rizikas, pasakiau kad taip, paskambino vedėjui ir užrašė į eilę.
Gimdymas prasidėjo anksčiau nei buvo suplanuota data, buvo naktis, nuvažiavau į priėmimą, budėjo kitas gydytojas. Kai pasakiau jog man planinis CP - ėmė atkalbinėti, mygti ant sąžinės, kad darau nusikaltimą ir pan, bet ištarė "Žinoma,
aš neturiu teisės atsisakyti jums daryti operaciją, bet kol turite laiko, kol lauksim tyrimų atsakymų, labai siūlau pergalvoti sprendimą". Ir toliau ruošė operacijai, tačiau galų gale neprireikė, pagimdžiau pati