QUOTE(MoulinRouge @ 2014 08 16, 09:15)
Habbi
Lietuvoje dar labai gyvybingas zvilgsnis per krikscioniskumo prizme. Manau cia ir yra didziausia 'kliutis' visuomeneje - tas moralinis prasizengimo jausmas pries naturaluma
MoulinRouge, nesamones kalbate. Kaip tik Lietuvoje daroma per daug cezariu. Reikia - nereikia, paciente susimoka ir pjauna. Operacija turetu buti daroma tik tada kai jau nebera kitos iseities.
As jau 14 metu gyvenu vienoje Skandinavijos saliu. Cia norint cezario siaip sau, bijant, ar pan. reikia gerokai paprakaituoti, kad gydytojus itikintum, jog tau reikia cezario. Aisku, jeigu tam yra rimta priezastis, tai zinoma kad bus cezaris, bet reikia rimtos priezasties. Pinigais, kaip Lietuvoje nenusipirksi. Gal kur privacioje klinikoje ir galima, bet cia labai reta kuri renkasi privacias klinikas, nes valstybinese gydymo istaigose lygis ne kiek neprastesnis nei privaciose.
Komplikaciju gali buti visada, taip pat su cezariu. Mano viena pazistama po planuoto cezario Lietuvoje, menesi komoje pragulejo. Aciu dievui, atsikele.
Ir apskritai jus manes nejuokinkite, lygindamos cezari su naturaliu gimdymu. Kur gimdymas be komplikaciju, kai gimdyve jau laisvai stovi ir vaiksto praejus valandai po gimdymo (pvz. man taip buvo po abieju gimdymu), o kur cezaris be komplikaciju, supjaustyti pilvo audiniai, perpjauta gimda.
Gulejau pogimdymineje palatoje su moterimi po cezario (be komplikaciju). Baisu buvo jos dejoniu keliantis ir verciantis ant sono klausytis, kai pati beveik begiojau visur.
Ir del plysimu gimdymo metu, negasdinkite nestukiu, norinciu gimdyti. As po pirmo gimdymo plysau, tai truputi skaudejo sedint gal kokia savaite po gimdymo. Antro gimdymo metu jokiu plysimu nebuvo, tai is viso nieko nejauciau. Skaudejo tik pora dienu, gimdai traukiantis. Uztat kaip man ta vargse cezarinuke prisikunde del gimdos traukimosi skausmu, kai skauda ir operacine zaizda ir dar gimda traukiasi tuo paciu. Net pagalvoti baisu.
Papildyta:
QUOTE(Habibi @ 2014 08 15, 06:59)
Vargsiukes tos moterys musu apsiraudojusios Marijos zemeleje... Kasdien dziaugiuosi, kad jau nebegyvenu ten. Lotynu Amerikos salyse moterims netenka susidurti su tokiu nesiskaitymu, asmens teisiu pazeidimais, moraliniu santazu, nereagavimu kaip i asmenybe ir t.t.
O as tai dziaugiuosi, kad kokioje Lotynu Amerikos salyje negyvenu. Nelabai manes vilioja ten esancios salygos. Jau geriau tada Lietuvoje gydyciausi ir gimdyciau.