QUOTE(saulina19 @ 2009 07 15, 10:39)
Aciu visom uz palaikyma

Mes kol kas tik porai draugu pasake, tevam dar nieko nes irgi be gydytojo apziuros nenorejau skelbtis. Dabar turbut jau visai nebesakysim nieko... Po to tik dar skaudziau bus is visu gailestis ir uzuojauta...
Gal kuri zinot ar patyret - ar gali lemti vaisiaus nesivystyma begiojimas ristele? As dar nezinojau kad laukiuos ir pradejau begioti gal birzelio pradzioj - tai skaiciuojant nuo menesiniu tada turejo buti nestumui kokios 5-6 savaites. Nubegdavau apie 2km (stadione 5 ratukai). Ne kiekviena diena - gal iseidavo 3-4 kartai per savaite. Kai liepos pradzioj pasidariau testa ir jis buvo teigiamas, tai vis dar begiojau bet maziau - apie 1.5km. Jauciausi gerai tad nemaniau kad kas galetu pakenkti. Dabar save griauziu kad gal del to galejo nustoti vystytis...
Sveikute!
Suprantu, kad visos po tokios nelaimes mes linkusios kaltinti save... Bet cia tu tikrai klysti. Per didelis kruvis gali issaukti persileidima, bet tikrai nemanau, kad del to gali nustoti vystytis mazylis. Juk kuo daugiau judi, tuo greiciau plaka sirdis, tuo greiciau yra isvarinejamas kraujas, tuo daugiau deguonies gauna visas organizmas ir tuo paciu tuo geriau maisto medziagom aprupinamas mazas stebuklas. Tad sita savigrauzos versija mesk kuo toliau.
Na, ir del ankstyvos medicinines apziuros taip pat turiu savo nuomone. Matyt kiekvienai savaip. As esu linkusi viska zinoti ir tusciai nesvaigti laukimu, jei isties nera ko laukti. Tad is patirties galiu pasakyti, kad lekti pasirodyti ir i savo mazyli pasiziureti geriausia 6-7 savaitele. Tuo metu jau turetu buti aisku plaka sirdele ar ne.
Kuo labiau isisvajoji, tuo veliau sunkiau pripazinti netekti ir su ja susigyventi. Na, bet cia tik mano nuomine. Svelni gydytojo apziura tikrai neturetu kazkam pakenkti.
O del ankstyvo pasipasakojimo visiems artimiems ir ne... Pritariu, kad kuo veliau pasidalinsi dziugia naujiena, tuo geriau. Kai laukemes dukreles apie tai zinojo tik mano mama. Zmogus, kuris man linki tik paties geriausio. Iki 14 savaites nesakeme niekam, na, kol nepradejo matytis. Ir, matyt, taip ir reikia daryti. Juk ne visi zmones buna nuosirdus. Tikiu, kad kazkieno bloga mintis gali materializuotis ir kuo mazylis mazesnis, tuo jis labiau pazeidziamesnis.
Gal as ir klystu, bet kazkodel tikiu, kad prie nelaimes tirai prisidejo tai, kad MB per anksti pasisake apie tai pasauliui. As tada dar nesijauciau tikra del nestumo, o jis jau skambino visais varpines varpais. Gal visa tai tik sutapimai ir prietarai... Bet, kai po A tampi tuscia, lyg sausai isgremztas indas, imi tiketi visais butais ir nebutais dalykais. Uzgriuvusi skausma norisi kuo greiciau isgyventi, uzsimirsti ir pradeti gyventi toliau, bet visi tie zmones, kurie gal nuosirdziai, gal ne, dziaugesi tavo busimu seimos pagausejimu vel ir vel jaucia pareiga pareiksti tau visai nereikalinga uzuojauta, taip vel ir vel ipildami zibalo ir i taip liepsnojancia skausmo ugni. Juk jei butume zinoje tik mes abu su vyru,butume vienas kita apsikabine ir tyliai isgyvene netekti. Tikrai abiems buvo per skaudu, kad vel ir vel kalbetume apie tai.
Praejo lyg ir nemazai laiko po A, bet skausmas, pasirodo, niekur nedingo. Vos tik mintys nuklysta i prisiminimus, jis su didziule jega ciumpa uz gerkles... Uztektu tik bakstelejimo ir asaros pasipiltu upeliais.
Turbut del to seniai ir buvau uzsukusi i si puslapi... Bet negaliu susilaikyti, kai pamatau, kiek dar daug mergaiciu isgyvena ta pati siauba. Taip noretusi nors kuo nors Jums padeti...
Laikykites visos! Tikiu, kad visos, kurios trokstate mazylio, anksciau ar veliau, butinai jo sulauksite! Glausite ji prie krutines ir stebesites, kokia didele sirdi, pasirodo, turite...