QUOTE(jugeta @ 2011 10 09, 12:44)
pritariu

Dirbu tame pačiame kolektyve jau šeštus metus, o tikruosius veidus pamatau dabar...
Iš pradžių stengiausi eiti bendrauti, siūlyti daryti bendras pamokas ar šiaip dalintis idėjomis, bet kai per eilę metų supratau, jog iniciatyva kyla tik iš mano pusės, tai rankos nusviro. Yra tik keletas kolegų, kuriais galiu pasikliauti... Visi kiti... Atidirba val. su savo klase ir dingsta...
O kiek būtų galima padaryti integruotų pamokų ir šiaip įdomios veiklos prigalvoti.. Deja... Už tokias idėjas tik būčiau sukritikuota... Tai jei ką ir sumąstau įdomaus- kreipiuosi tik į patikrintas koleges
Gerai, kad nors tie keli mokytojai mokykloje yra veiklūs... Kitu atveju būtų tik chaosas....
(Kadangi visi kiti likę kovoja tik už save ir savo algą sakydami, kad papildomi darbai jiems nepriklauso
)
Nežinau kaip kitose mokyklose, bet ten kur dirbu aš ir ten kur dirbau anksčiau, mokytojo veikla kur kas platesnė nei pravesti savo klasei tam tikrą skaičių pamokų ir išvykti namo....
Pritariu, kad mokytojo veikla kur kas platesne, galų gale neįsivaizduoju, kaip galima dirbti tik vedant sausas pamokas, aš taip pat vis mąstau, kuriu projektus, vis , kaip kolegės sako prisigalvoju nereikalingos veiklos, yra saujelė palaikančių, tame tarpe ir administracija, bet dauguma žiūri labai skeptiškai, galetų tai "suvalgytų " mane, bet prieš administraciją nedrįsta bambėti.
Čia jūsų tarpe jaučiuosi, kaip namuose su artimaisiais, kad ne viena esu tokia balta varna , kuriai daugiau už visus reikia.
Per mokytojo dieną sulaukiau labai daug sveikinimų jau nuo išleistų laidų: penktokų, devintokų, pernai baigusių dvyliktokų. Tikrai šaunu, tai įkvepia ateities darbams ir vel kaip ant sparnų nešina naujomis įdėjomis, ar senomis, bet patikrintomis laiko kimbi į darbus.
Mokytojo darbas man kaip gyvenimo būdas.