Skyrybos

gal kas turi patirties ? kada po skyrybu is tiesu issiskiriama? esu istrigusi baisiam poskyrybiniam laikotarpy, kai rodos esi jau seniai issiskyres, o taip ner ne pro kur. jau tuoj bus metai.

esu skaicius baisu istoriju, kur 5metai po skyrybu atrodo su dumais ir paraku. kokios emetes taktikos? juk bendraut tai reik, del vaiko kalbetis tai reik, bet vis pasimaunu ant visokiu kabliuku. kaip ismokt bendraut su umiu, labiliu emociju zmogumi? ar daug ka nuleist pro ausis... kaip neisivelt? ar cia specialistai galetu padeti? ar ner vienos taisykles?? vargina viskas tai juodai

na va, o as pastrigusi esu skyrybu procese . Vyras specialiai vilkina viska, moraliskai santazuoja, provokuoja. Jei kreipciau demesi i kiekviena jo uzgailiojima ar izeidinejima, seniai jau buciau praradusi sveika prota. Stengiuosi kuo maziau but namie, salia jo, randu vis sau veiklos, stengiuosi rasti pomegiu, kurie dziugintu mane. Nusprendziau daugiau mylet save .

Ar Jusu tie atvejai,kai skiriamasi vieno is sutuoktiniu,noru?
Papildyta:

Manau,kad yra tokiu ir ne vienas,bet,kad reteja ju gretos su metais,tai 100%

Vat sita ir as noreciau zinoti,kaip issiskirti is tikruju
Siandien ryte besiruosdama i darba isgirdau anonsa laidos: laimingu tevu laimingi vaikai. Taip,kai mama sveika,stipri ir laiminga, ji gali suteikti laiminga ir grazu gyvenima savo vaikui. As ilgai stengiausi sypsotis ir neparodyti asaru ir blogos nuotaikos vaikuj,bet ar visada tai imanoma? Mergaites, paluzau Niekas neveikia,nei riksmai,nei aiskinimaisi,nei ignoravimas. As irgi nebezinau jau,kaip buti ta laiminga mama jei tetis vis "juokauja" negraziai. Puola baisiausios mintys,gal tiesiog pasiduoti ir tegu jis dziaugiasi vaiku,ir lai buna jie labai laimingi
Papildyta:
Mano ex parode straipsni,kuri pasiskaicius,as tureciau pradeti save kaltinti.
Štai dešimt įprasčiausių dalykų, kurie gali išardyti santuoką.

Ko negalima daryti

1. Blogai kalbėti apie sutuoktinį. Vienas tų dalykų, dėl kurių mudu su vyru susitarėme susituokę, buvo tai, kad nekalbėsime blogai apie vienas kitą kitiems žmonėms. Kai susiduriame su problema, mes ją išsprendžiame vienas su kitu, o ne perkeliame kitiems žmonėms. Kartais problemas aptariame su šeima, bet taip pat stengiamės susitelkti į pozityvius dalykus.

2. Kartoti tą patį elgesį. Jei jūsų sutuoktinis nuolat prašo išnešti šiukšles, o jūs nuolat atsikalbinėjate, taip sutuoktiniui rodote, kad nenorite keistis. Nugalėti blogus įpročius nelengva, bet stengtis tai padaryti jau reiškia, kad pusę mūšio laimėjote.

3. Įsakinėti partneriui, užuot kalbėjus su juo. Neretai vienas partnerių nesiklauso kito, sako, ko tikisi iš situacijos, užuot ją aptaręs. Toks pokalbis verčia kitą partnerį gintis ir žeidžia.

4. Nesiklausyti. Klausytis – labai svarbu. Tai reiškia, kad kai jūsų sutuoktinis kalba, jūs stabtelite ir iš tikro klausotės. Labai lengva užsimiršti, kai esate užsiėmę arba kai pokalbio tema jums ne tokia įdomi. Mano vyrui patinka visureigiai ir keturračiai. Todėl dauguma jo monologų ir sukasi apie tai. Aš tikrai mėginu klausytis, nes žinau, kad jam tai svarbu, net jei tai manęs labai ir nedomina. Dabar kur kas daugiau žinau apie tai, kas jam svarbu.

5. Nesakyti „prašau“ ir „ačiū“. Taip paprasta pamiršti šiuos žodžius. Tačiau juos vartodami parodote partneriui, kad jį vertinate ir kad jums svarbu tai, ką jis daro dėl jūsų. Taip pat parodote, kad vertinate, o ne reikalaujate. Jūsų partneris kur kas labiau stengsis dėl jūsų, jei nepamiršite šių žodžių.

6. Nesakyti „atsiprašau“. „Atsiprašau“ reiškia, kad jūs suprantate, jog padarėte klaidą. Mes visi darome klaidų, bet sunku jas pripažinti. Net jei kažką padarėte netyčia, atsiprašymas padės jūsų sutuoktiniui pasijusti geriau. Juk nesunku pasakyti šį žodį, jei žinote, kad tai pagerins jūsų santykius.

7. Vėluoti. Vėlavimas yra erzinantis, negražus, arogantiškas įprotis. Jei nuolat vėluojate, taip lyg sakote sutuoktiniui, kad jis nevertas, jog ateitumėte laiku. Sutuoktinis gali pasijusti nesvarbus ir nemylimas. Kartais vėlavimas būna neišvengiamas, bet kadangi šiais laikais visi turi mobiliuosius, nesunku paskambinti ir apie tai pranešti.

8. Daryti išankstines išvadas. Lengva padaryti prielaidą, kad mes tiksliai žinome, ką mūsų partneris mano ar jaučia. Bet mes dažnai klystame. Geriau paklausti, nei daryti išvadas. Mums taip pat reiktų atsargiau priimti pasakytus žodžius, kad nesuprastume jų klaidingai.

9. Vaidinti auką. Jei visuomet vaidinate auką, sutuoktiniui greitai nusibos jūsų gailėti. Nesvarbu kur – santykiuose, darbe ar kitose srityse. Santuokos pradžioje mano sutuoktinis negalėjo pakęsti, kad verkdavau kiekvieno konflikto metu. Mano ašaros versdavo jį pasijusti kaltą, nors konfliktas ne visuomet būdavo jo kaltė. Turėjau išmokti kiekvieną kartą nereaguoti su ašaromis.

10. Išlaidauti. Viena pagrindinių skyrybų priežasčių – pinigai. Dažnai poros turi skirtingus pinigų leidimo įpročius. Lengva susipykti dėl pinigų, todėl iš anksto susitarkite dėl biudžeto. Būtent tai turėjome padaryti ir mūsų santuokoje.

Atsikratykite blogų įpročių, kad galėtumėte ugdytis gerus ir stiprinti savo santuoką.


Toliau,mano atsakymas jam

‎1-buvai ir busi tokia
‎2-riksmai ir barniai
man jau skauda pilva(nescia moteris)-atsakymas- paskuj pailsesi gi nedaug liko
tu sukelei konflikta,pasakydama,kad nesupranti ka reikejo daryti,del to tave ir apsaukiau
nu tai nusikask sniega ir atsinesk malku,px tau,kad as pavarges
nu uzsikalbejau su draugu prie parduotuves pusantros valandos,tai kas cia tokio,o neatsiliepiau,nes tel masinoj buvo
as jau matau tavo ateiti,vaikas tikrai nenores gyvent su tokia mama
as visada lieku kaltas
10-as galiu sau leisti kazino isleisti 100lt(ar kelis simtus tiksliau),nes as daug uzdirbu

Ir dar jo atsakymas

‎2 riksmai ir barniai buvo ir bus kevienoj seimoj
‎3 ne kiekvina diena zmona buna niescia o jai tai buvo pasakyta tai ne ispiktos valios o tik pajuokavimas galima butu pavadinti, nebuvo verciama
‎5 kaip vyras kelesi 5.30 ryto ir grysta is darbo vielai vakare ar sunku butu atsinesti malku

Nepasiduok,juk tiek jau islaukei Jis juk tik to ir siekia.Po skyrybu viskas pasikeis i geraja puse,bent zinosi del ko kentejai.Jei pasiduosi,vel gyvensi kaip gyvenai ,plius dar jis zinos,kad gali tavim manipuliuoti

Atlantica, o tau neiseina isvengti bendravimo su juo? Ignoruoti ji kiekimanoma ir vengti tu santykiu aisikinimosi, kaltinimo vienas kita uz padarytas klaidas? Jei tvirtai apsisprendet skirtis, gal nebeverta kabinti to meslo? Jei jis pirmas pradeda - ignoruok, ilgainiui sneketis su sienomis bet kam atsibosta, bet jei bent kazkaip sureaguosi, mestelsi koki zodeli atgal, isuksi rata ir vel.
O nera kokio tarpininko, per kuri jis galetu bendrauti su aiku? Gal kaimyne/drauge/sesuo? Pasiimtu vaika is to zmogaus, ir per ji 'grazinti' (nelabai graziai skamba, kaip apie koki daikta, bet minti supratot ). Isvengtum bereikalingu neigiamu emociju, negatyvaus dirgiklio, ir vel griztu laiminga mama
Beja, nereikia galvoti, kad laiminga mama - tai neturinti rupesciu, niekad neliudinti ar nepykstanti. Parodykite vaikui visas emocijas, kokios jos yra, tegul jis pats augdamas mato ir supranta, kad rupesciai issiprendzia. liudesys praeina, pykti nesunku kontroliuoti, o nusivylima keicia laime. Juk tai gyvenimo dalis, neauginkite vaiko siltnamyje, kaip tik savo pavyzdziu parodykite, kad visos problemos praeina, ir po audru nusvinta saulute

Reikalingas skyrybų advokatas/advokatė.
Parašykit į AŽ kontaktus, būsiu l.dėkinga.

Sveikos Noriu paklausti, gal čia yra tokių, kas siuntėsi Skyrybų paketą iš "Lengvos skyrybos"? Kaži ar tikrai viską atsiunčia, šį mėnesį netgi pigiau, vietoj 100 lt, tik 49
Norėčiau pati užsipildyti dokumentus,nes pinigų advokatui neturiu... Ir dar...jei pati susirinksiu visus reikalingus popierius ir nunešiu į teismą, ar galiu prašyti valstybės advokato? Lauksiu atsakymo

Mano pabaiga tęsiasi jau metus... Ramu tiek, kad esame su vaiku pamiršti visiškai: nei skambina, nei teiraujasi, nei atvažiuoja, nei kitaip padeda. Žinau, kad jis gyvas , nes kartais pamatau važiuojant mieste, ar kas praneša kas kažkur su kažkuo matė. Visgi man skaudžiausia, kai pravažiuoju pro savo namus, pro vietą, kur tiek metų gyvenau, kur liko visi prisiminimai, visos smulkmenos, kur viską kūriau ir kur viską palikau jam.... Tas beprotiškai nežmoniškas namų ilgesys, savo erdvės ilgesys...... Tikiuosi, kad iki Kalėdų viskas baigsis ir bent jau žinosiu, kad esu laisva ir išsiskyrusi, ir labiausiai tikiuosi, kad išsivaduosiu nuo tų sado mazo prisiminimų.

bet tai kaip greitai jus paliko ramybeje...o rasei pradzioj kad grasino persekiojo ir tt///ar as kazka maisau??? kaip man islipt is viso to:((

p.s. o kaip atsitiko kad tu be namu? ten ne tav buvo butas? kur su vaiku gyvenat dabar?

Persiokiojo labai ir intensyviai. Prisimenant praeitą žiemą, baisu darosi... Bet va buvo toks įvykis, kad viskas trūko ir nutrūko. Tiesiog nuo tos dienos jokio bendravimo, jokio atgarsio ir išvis nieko. Iš pradžių galvojau, kad tai laikina... kad vėl išsišoks per kokią pilnatį, bet jau nuo pavasario antros pusės ramu ramu....
O su namais atskira istorija. Butas buvo pirktas iki santuokos (jau gyvenom kartu tuo metu), po to jį atsiremontavom, persiplanavom ir t.t. Pinigų tuo metu nebuvo daug, ėmėm paskolą.... atidavėm žymiai anksčiau laiko, nes mano profesinė veikla plėtojosi pakankamai neblogai.... Bet įstatymai yra įstatymai. Turtas įgytas iki santuokos priklauso tam, kam priklauso. O aš dar būdama tokia geraširdė, išeidama nesusirinkau visų daiktų, nes tikėjausi kad pasidalinsim kaip priklauso nurimus emocijoms, juk ir vaikas yra... bet gavosi, kad jis pakeitė spynas ir viso gero Gyvenu pas tėvus kol kas, bet žinau, kad turėsiu naujus namus ir naują gyvenimą... taip stengiuosi nepasiduot nei liūdesiui, nei apatijai... dar gydo labai darbas darbas darbas ir ....

Dėl išlipimo iš to š... net nežinau ką patart. Tiesiog reikia su savimi kalbėtis ir bandyti susitarti, neleisti sau liūdėti ir analizuoti. Man padeda draugai ir artimieji, kalbuosi su jais... stengiuosi tikrai visko savyje neišgyventi, nes turiu gerą draugę, kuri elgėsi atvirkščiai ir paskui ilgus metus kankino depresija su visais negatyviais šleifais nepaleidžia ir dabar.... Aišku, nesakau kad teisingas mano receptas, bet taip sau bandau padėti. Bet tos visokios liūdesio minutės ir tie tokie klausimai, o kas būtų jei nebūtų to ir ano..kankina kartais... Tai gyvenimo etapas, kurį tikrai išgyvensiu dėl to, kad nuo rytojaus būčiau aš ir mano sūnus laimingesni ir mylimesni...

Saunuole jus...svarbiausia nenuleisti ranku...ateis ir jusu namus svente...patinka tokios moterys,kurios nesedi ,nevirkauja,o bando statyti savo gyvenima is naujo, po truputi issilaizydama zaizdas ...