Skyrybos

Aš tai tik UŽ nes manau, kad per vieną dieną viskas nepraeina.. o ir šiaip įdomu, kaip kitoms tokioms sekasi gyventi be išdavikų ir kurtis gyvenimą

tai rytoj jau prisesiu ir pabandysiu sukurti, gal is pradziu bendrausim dviese, bet vistiek manau prisijungs su laiku ir daugiau, nes daug ka istinka skyrybos. o gyventi toliau reikia, tiksliau butina

Yra tokia tema, kam kurti dar.

http://www.supermama...?...8090&st=204

Atėjo ir man laikas prie jusu prisijungti, tik deja nauju vardu, nes nenoriu buti atpazinta
As jau menesis kaip gyvenu viena, skyrybos ivyks liepos 20d. Vaiku neturejome, del turto dalybu sutarem graziuoju, todel viskas pas mus greitai vyksta. O skauda tai labai labai. Nenoriu apkraut artimuju savo bedomis, nors jie viska ir zino, mane labai palaiko, bet juk visi turi kasdieniniu savo rupesciu. Draugiu daug neturiu, tiksliau tik viena gera, o kitos... Labai sunku man kai viena namie bunu, ta vienatve, ta tyla mane zudo. TV eina diena nakti, jei tik as namie.Kitaip isproteciau. Likau viena su namu ir paskola, darbe kol kas viskas normaliai, bet neapleidia mintis " o jiegu kas atsitiks su darbu", juk zinot kaip buna, o paskola nemaza.
Gal dar sunku del to, kad skiriames graziuoju, laipsniskai prie to priejome, gal jei pykciau labai- butu lengviau. Zinau, kad ir jam nelengva, bet kad kartu jau nieko nebeiseina.

Ir dar man labai sunku del to, kad niekas aplinkui nezino, kas as esu issiskyrusi, o as ir nezinau kaip tai reikes viena diena visiems pasakyt, nes atrodem ideali pora. Nei draugai, nei bendradarbiai. Jau pasitaiko situaciju, kai pvz mums abu kviecia kur nors, o as sakau, kad ne ne mes negalim, nes jis dirba arba praso jam linkejimus perduot, klausia kaip jam sekasi. As niekada savo seimos reikalu su kitais neaptarinedavau, ypac nesutarimu, nes nenoredavau kad kiti apie mus kalbetu, analizuotu ir t.t. Kartais atrodo kad sprogsiu nuo visko. Verkt jau neverkiu, bet darosi viskas nemiela, gal dar tik darbe pavyksta siek tiek uzsimirst, bet namuose... visi kampa primena tuos laikus kai viskas buvo gerai...

Sveika
O tai dėl ko skyrėtės? Vienintelis būdas negalvoti apie blogus dalykus, versti save galvoti apie kažką kitą tada neliks vietos mintims.. o kuo užsiimti - reikia rasti pačiai, ką mėgstat ar nemėgstat, galbūt išbandyti kažką, ko dar nebandėt

musu gyvenime buvo labai daug melo. Padejau pabaigt mokslu, nes pats nesugebejo, pradejo isgerinet slapta, atseit taip skandindavo savo bloga nuotaika ir nerima, nes nesiseke su mokslais, darbais, po to kai isgerinejimu jau neisejo nuslept, nes net ir teises prarado, viskas buvo suversta ant depresijos. Pastovu darba per 6 musu santuokos metus turejo bendrai sudejus tik kokius 2 metus, aisku siek tiek prisidurdavo is sono, bet visa paskola, mokescius ir visa kita mokejau as. O jeigu pajudindavau, kodel namie tas ar anas neparadyta- jam depresija. Bande gydytis nuo gerimo, bet viskas tik blogejo, pradejo zaist su savo gyvybe. Zodziu visa namu uki tempiau ant savo peciu, del to irgi kildavo itampa, nes ne kazin ka veikdavo namie kol as per 2 darbus variau. O jeigu jam ka pasakysi- jam depresija. Gerimas- nes jam depresija, namie nepersistengia- nes jam depresija, zaidimai su savo gyvybe- nes jam depresija, darbo neieskojimas- nes jam depresija. Vaistus nuo depresijos vartodavo pastoviai, bet kad juos isgertu, as pastoviai turedavau priziureti. Buvo labai daug ir visko, cia net neina visko papasakot, kaip buvo istikruju. tik zinau, kad as jau nuo tokio gyvenimo pavargau, gal mane kas ir pasmeks, kad nusprendziau skirtis, bet yra tik 2 keliai arba bandyti gyventi kitaip, arba taip pat , bet tokiu atveju jauciau kad as pati "sudegsiu". del to ir vaiku neturejom, nes jauciau, kad nieko gero is musu nesigaus.

Sveikos...
Nzn,ar cia pataikiau,bet taip norisi issikalbeti... Sulaukti palaikymo,o gal paziuro "is salies".

Palieku vyra... Nzn ar skiriuosi... Db galvoje uraganas...
Mes kartu - 9eri metai,rugpjuti bus 7-tos vestuviu metines... o as per jas isvykstu... Gyvenam siuo metu airijoje,as jau 5m cia... Auginam dvi dukras... As jauna... Skaudu del visko: del to,kad nebuvau suprasta,kad nesijauciau svarbi... Mano istorija mazdaug tokia: susipazinom dar budami paaugliai,draugavom,jis isvyko,bet grizo,draugavom toliau... Nutiko nelaime,as vel ji palaikiau,jis vel turejo isvykti i airija... Nesimatem 1m... o tada dar po metu,jis pasipirso... Dar po metu susituokem. Po vestuviu,kaip savaime suprantamas dalykas,turejau vykti kartu i airija,pasiemiau akademines... Zadejo,kad suras darba,uzsidirbsim per metus laiko ir grisim,po keliu men pastojau,darbo man nesurado,nes buvo pasakyta,pasiimk cv ir eik ieskokis As net iki parduotuves nenueidavau viena,nes paklisdavau,kalbos nebuvo,tuom viskas ir baigesi... Kai pasijautau nescia,grizau i lt. Jis dar liko ten,grizo pries gimdyma "su visam". Po metu,neteko darbo,kadangi specialybes nera,vel isvyko atgal... o as,kaip vertindama,kad tetis turi matyti savo vaika ir be vyro gyventi negaliu,irgi isvykau is paskos. Taip ir gyvenu cia - 5m. per ta laika buvo visko,nors daugiau turbut paskutinius pora metu tik barniu. As rami,komunikabili,bet rami,seimyniska... Is esmes,man draugu nereikia,lb noriu tureti vyra,kuris butu man draugas. negeriu stipriuju gerimu,nerukau... Sakykim "caca lialia" bet ir taip jam blogai... Kas kart jam kilojant stikliuka esu del to erzinama... padauginus,islenda,kad nemoku tvarkytis,ir esu nei tokia,nei kitokia... Veliau seka atsiprasymai,savaite ramybes... O tada... vel viskas is naujo... As nedirbu,nera galimybiu... Draugu irgi neturiu,nes interesai nesutampa... Uzsisedejau namie... Kai emiau reikalauti,kad ksirtu daugiau laiko seimai,prasideda banriai,nes jo teigimu,jis ir taip visada namie tuno (supraskit,as jo neisleidziu gerti pas draugu) nors buvimas namie,apsiriboja buvimu po vienu namo stogu neistariant praktiskai nei zodzio... Ilgainiui emiau depresuoti,pavargau nuo vaiku,puodu... Nuo pinigu stygiaus,nes jo poreikiams ju turi buti,o man nieko neskiriama... Ji gi seimos galva,nors viska,kas ir kaip sutvarkau as... pavargau styguoti musu seimos gyvenima,be pagalbos ir supratimo... esu nevertinama,nes neuzdirbu pinigu... grazius zodzius isgirdusi,iskart kyla mintys "o jis ir vel nori meiles" Dar giliau iklimpau i visa ta depresija... pries pusmeti prasidejo priepoliai,turbut panikos ar dar kas... Po to verkiau,prasiau,kad negaliu viena issikapanoti,zmoniu nematau,as gi zmogus!!! man reikia palaikymo... bet nesulaukiau... Kaskart viskas baigiasi tuom,kad jis klausia,o ar as kur nors iseinu? Na neva as jo neisleidziu gerti... Taip,nesleidziu,nes prisiverda koses,kartkartem isgeria pasikvietes ka namie ramiai,islekia "parukyti keliom valandom" juk tai irgi prasiblaskymas? gal ir lb menkas,bet vis sis tas,o as buvau isejusi be vaiku per 2m gal du ar tris kartu po pora valandu ir dar sulaukiau simtu skamuciu,ar as dar ilgai,jis pavargo... Viskas kaupesi,bandziau kalbetis,bet jis nemato bedos,beda - as! paskutinis lasas buvo ana sav,kai smarkiai susirgau... I trecia sirgimo diena,jis pareiske,kad uzteks man sirgti,nes jis pvargo mane slaugyti... Bet jis vos uzlipo karta i antra auksta ir atnese vandens! Su vaikais nebuvo,nes visa sav po darbo pas ji kazkas ateidavo ir jis gerdavo alu... man sergan jis suplanavo isvyko prie krioklio... as galvojau jis planuoja seima kur nuvezti,jei pasveiksiu,o jis prisikviete dar zmoniu,ir kai atsisakiau vaziuoti,isvadino visai kaip mane... Sekmad isleke,priliuobe ir kai gryzo prisiklausiau daug... tada verkdama suvokiau,kad turiu isvykti... I niekur!!! Grizti pas mana i lt... Baisu... Juk nebaigiau mokslu,dirbusi nesu... O apie piigus turbut suvokiat,kad net nekalbu... nzn,ar tai jau viska... nekalbam... visada svajojom susenti kartu ir ne karta kartojau,kad turim stengtis abu,palaikyti vienas kita,bet palaikymo nesulaukiau... Jauciuosi kaip pelene,be laimingos pabaigos... juk patogu tureti zmona,kuri viska padaro uz tave,patenkina tavo poreikius,o pabegti niekur negali,nes piniginej 1centas...

oi brangute, bek tu nuo tokio, ir nesuk galvos, jei tevai priima valio, grisk i LT, tevai kiek padeds, mergytes galesi i darziuka leisti, svarbiausia pradek dirbti, pamazu mokslus baigsi ir susideliosi savo gyvenima Panasu, kad tau gal kokio psichologo pagalbos riektu, ar siaip pagerk kokiu raminanciu, su draugemis daugiau iseik, gyvenimas nera vien vaikai ir puodai, daugiau rupinkis savimi, mylek save, nes jei saves nemylesi tai niekas nemyles
Auksciau galva, spjauk tu i toki vyra, patikek jei dabar isgerineja, ateitis bus nekokia (is patirties kalbu), svarbiausia pasitikek savimi, viskas bus gerai, isauginsi savo mergaites ir viena, ir dar normalu vyra sutiksi Laikykis

Aciu Tik ne taip lengva numoti i viska ranka... Butu lengviau jeigu nekesciau... o db... sirdis plysta is skausmo...

Sveikos, likimo drauges,

Jau beveik praejo menuo, kai 5 metu santykiai subyrejo ir nusinese visas svajones ir planus. Sunku vis dar yra, ypac kai buvusi surinki su kita mylimaja, matai besisypsanti, tarsi as net neegzistavau..sunku bet gal uzteks jau verkti, gailetis ir bijoti.. Turime ir galime viena kitai padeti. Visai atsitiktinai neseniai lektuve buvau sutikusi moteriske, kuri taip pat perejo skyrybu kancias, ji man papasakojo, kad ji buvo radusi moteriskiu klubeli, kuriame moterys bande atrasti save, pamilti ir vel sypsotis gyvenimui. Drauge su psichologu pagalba, ivairiu uzsiemimu ir bendraminciu, mano sutikta pakeleive greit atsistojo ant koju ir dabar net nepagalvotumet apie ja, kad ji buvo kamuojama nepasitikejimo savimi ir kitais problema, nes ji visa svytinti moteris, kupina optimizmo.
Bandziau ta klubeli surasti ir dabar, bet organizatore pranese, kad toliau to nebetesia. Pamaniau, o jei mums pacioms tai ikurti, galetume pasiteirauti patarimu jau buvusiu organizatoriu. Tai butu pagalba mums visoms atsistoti ir nebijoti eiti toliau, veikla, kuri padetu pamilti save, atrasti kitokia gyvenimo prasme. Ka manot, kas noretu prisijungti prie sios idejos, nebenoriu daugiau saves gailetis, noriu dziaugtis ir veikti, judeti i prieki

kazkaip isgyvensim, merginos, jei pacios sau nesugebesim padeti, tai laikas pades. laikui begant atsiranda naujos veiklos, pasikeicia poziuris i daug ka ir taip pamazu isivaziuosim i naujas vezes. gyvenimas nesustojo del to, kad likome be savo "brangiausiuju". vel gi, laikui begant, atsiims savo ir jie.