Kokį aš turėjau vyrą?
Pradėsiu nuo svarbiausio. Kaip jis išėjo? Su vaiku nuvažiavome į kiną. Jis nenorėjo. Kai grįžome vaikas paprašė jo paskaityti pasaką. Pastarasis pasakė, kad negali nes išeina visam laikui. Visą savaitę prašiau paaiškinti vaikui, kad jie dar matysis. Po savaitės pagaliau pasakė. Ką tą savaitę išgyveno vaikas? To nelinkėčiau net priešui. Pirmas dienas ir naktis laikėsi manęs įsikibęs. Iš darbo dar mėnesį kuo skubiau lėkdavau namo, kadangi pavėlavus leisdavo suprasti, jog labai pergyveno jog manęs nesulauks. Ir tai pedagogo elgesys su savo vaiku.
Po kurio laiko informavo apie tai, kiek alimentų, anot jo advokato, yra minimumas ir kad, labai mylėdamas savo vaiką, skirs 50 litu daugiau. Pasiūliau visai atsisakyti vaiko
Vėliau užsimanė grįžti. Aiškino kad mus myli ir nori mumis rūpintis. Kaip mylėjo geriau nepasakosiu. Pasakysiu tik tai, jog šiandien namuose atjungė vandenį. Vaikas užsimanė obuolių. Paskambino ir paprašė pakeliui nupirkti pora obuoliu ir juos nuplauti (susitinka ten, kur yra vandens). Žinodamas apie atjungtą vandenį ir kad vaiko nepalieku vieno, pasakė pasakyk mamai, kad pati nupirktu. Prieš porą dienų informavau, kad negaliu nuvežti vaiko pasimatuoti ir nupirkti batu iškart atrėžė ne nes pervedė pinigus (anot vaiko žinojo ne vien apie gipsą, bet ir lūžio vietą). Vėliau pasakė, kad kita diena gali vaiką nuvežti pasimatuoti (suprask po to nuvažiuosi ir nupirksi). Gi nieks jo neprašė sumokėt iš savų.
Dėl pinigu geriau patylėsiu. Kažkada vaikui atnešė duonos, tai grįžusi namo išgirdau mes pamiršom tečiui už duoną pinigus atiduot. Po mano klausimo kodėl turėtum atiduot pasakė tetis gi sakė, kad neturi pinigu nes viską išleidžia menui (gal šis žodis buvo studija, dailė ar panašus). O išsinešė visus bendro gyvenimo metu taupytus pinigus ir ne vien juos
Beje, uždirba apie 3000 kai mes su vaiku gyvenam iš pusės to + esam nuomininkai.
Čia dar tik lapeliai, apie žiedyną ir vaisius pasakoti net nenoriu.
O vargeli... O kodėl jūs jam pinigus atidavėt, o nesidalinot?
