Skyrybos

Netapo. Jis toks visada buvo, tik kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau pamatai... As ir kartais pagalvoju, kad jis kazkoks nevykelis. Del to pyksta kad man gerai sekasi ir visa pykti islieja ant manes. Darba jis turi, tiesa jis jam nepatinka - jam butinai reikia tokio, kad butu kam pavadovaut, plius uzdirba maziau, tai turbut irgi kompleksa isivares, nors niekad nei vieno zodzio jam nesakiau blogo del to (net premija nuslepiau,kad nesinervuotu). Siaip jo visa vaikyste ir paauglyste sunki buvo, gal del to toks jo sunkus charakteris. Bet negi as turiu atsiimti uz viska ka jo tevai blogo padare ar nepadare. Kalbetis mums sunku, dazniausiai net neimanoma, nes jis pradeda rekt, isveda mane is kantrybes - tada rekiam abu, arba as susitvardau ir tyliu. O jis vis tiek rekia. As kalbu normaliu tonu - jis tada isvis eina is proto. Ir visur kalta esu as - net tada kai pasveikinu jo broli su gimtadieniu, jis mane apreke, kad jam nepasakiau, kad ji pasveikinau; arba toki skandala sukele, kad grizau pusvalandziu veliau su tortu ir dovana jam gimtadienio proga, nes jam reikejo kazkur skubiai iseiti, o as "laiku" negrizau - tai apreke, sake tas dovanas ir tortus susikisti... nes jam nieko nereikia. Tai va.

Sveikos,

Tikriausiai ir as jungiuosi prie jusu.. kol kas nezinau ar pataikiau i reikiama tema, bet daugiau nieko panasaus neradau na, esme,kad mudu dar nesiskiriam, taciau nusprendeme padaryti pertrauka. jis isvaziavo gyventi i kita miesta, mes su dukryte likome ten kur gyvenome. is pradziu galvojom uzteks poros savaiciu pagyvent atskirai ir nuspresim ka daryti toliau, bet nepraejus net savaitei susipykom daugiau nei 20kartu tikriausia, todel sau ir pasakiau: viskas, daugiau taip nebegaliu ir turbut nebenoriu. pasakiau jam jog nenoriu kad jis gristu. taciau skirtis jis kol kas nenori, galbut ir teisus taip darydamas, nes padejus taska galutinai atgal visko nesugrazinsi, taciau vargu ar kas is to beiseis. tai va, tokia pusiau sutrikus, kelio viduri bestovinti as ir jungiuosi pas jus, jeigu galima..

Man tikriausiai plištų širdis arba kantrybė...kažkaip labai nekaip viskas skamba...


Mažą meilę atstumas išskiria, didelę sustiprina. Stiprybės

Beveik identiška situacija.
Antidepresantai trąsoj, bet kad ir kiek juos gerčiau, pyktis JAM nedingsta.
"Dasivariau" aišku, neblogai Reikėjo anksčiau susiprast, dabar jau vaikas yra, komplikuota situacija.
Kita vertus, matyt dėl tų vaistų , žiūriu optimistiškiau. Bus laikas - bus ir vaikas.

Sėdžiu ir mąstau, rašyt ar ne....Bet taip norisi patarimo kžkokio.
Stovim mes taip pat ant skyrybų slenksčio.Vedę 7m, kartu 9m, du vaikai 2 ir 7m.pas mus "šeimoj" (rašau kabutėse, nes realiai tai esame aš su vaikais ir jis atskirai), vyksta viskas taip, man visa buitis, vaikai ir visa kas susiję su jais, 24/7, nebeturiu jau net ir draugių, kadangi pastoviai atsisakydavau kažkur važiuoti, nes neturėjau kur vaikų palikti, neturėjau pinigų (arba negalėjau tuo metu išleisti ant savęs).žinoma, yra keli žmonės su kuriais pabendrauju..bet sėdžiu namie ir pūnu..pikta, irzli, pavargusi..jis keli metai jau nlb turėjo darbą (savo įmonėm užsiima), pinigų praktiškai nulis, aš susitvarkiau soc pašalpas, tai iš to ir gyvenom..jo užsiėmimai tai pažaisti žaidimą komp, išeiti su "draugais", gerti, gryžti pavalgyti, pamiegoti, apsirengti žinoma švariais drabužiais, eiti pasichmielinti, vėl tūsas su draugais ir t.t....vaikai jo nlb domina, nors prisiekinėja su ašarom kad mes jam svarbiausios.tik kažkodėl veiksmai neatitinka jo minčių.jaučiuosi kaip tarnaitė, kaip prostitutė, nes jam turiu viską padaryti, ir sekso duoti.jei neduodu, skandalas "nu šakės, o tu kada nors norėsi sekso?".dabar darbų atsirado, bent pinigai yra.bet gryžęs po darbo, varo susitikti vienais draugais, su kitais pasibūti (nebūtinai jau gerti), bet vaikai tai tik mano rūpestis ir vargas.buitis tik man priklauso.ir be abejo aš turiu jį pamaloninti, kadangi gryžęs užsiknisęs po darbų, norisi poilsio, o ne suraukto mano veido ir priekaištų.žodžiu jaučiuosi kaip kumelė, einu, tempiu visa tai viena jau ketvirti metai, vis laukiu kol kas pagerės, noriu ir stengiuosi išsaugoti šeimą, pradėjau net antidepresantus gerti.bet nauda iš to?a jokia, nes taip ir toliau viskas tęsiasi, ir rodos kad tik man to reikia ir tik aš noriu saugoti šeimą.galų gale jau pagavau save kreipiančią į kitus vyrus, supratau kad man trūksta ir meilės, ir šilumos, supratimo, rūpesčio, pagalbos, ir tiesiog stipraus ir šilto apkabinimo.niekada nesu jo išdavusi.vaikams reikia tėvo, kuris dalyvautų jų gyvenime, o ne pasirodytų kaip jaunas mėnulis.pasiūliau tiesiog jam išeiti.pabūti vienam, gal pats nesupranta ko nori ir ko reikia, gal sakau nesubrendo šeimai.gal supras ką praranda.aš jau tapau viskam apatiška, nenoriu daryti žmogui gerą, jei jis skaudina mane.myliu jį, gaila gal jo, dar kažkas yra.tik negaliu suprast kas, prisirišimas ar kažkas panašaus.bet tik tiek, netikiu, nepasitikiu, žinau kad jis manęs neapgins (susipykau su jo motina, tiksliau jai aš neįtikau, bet sužinojau tai po 4m, visa ta laika man į akis melavo ir apsimetinėjo meili ir mylinti anyta, jis žinojo kad ji neteisi mane šmeiždama, bet stojo į tėvų pusę), žinoma jis tvirtesnis finansine prasme nei aš, bet dėl išlaikymo neprieštarauja.bent jau kol kas.man to užtektų.į darželį priduosiu vaiką, ir einu dirbti..taigi kaip sakoma, kumelės irgi dvėsta.bijau kad jei liksiu tai taip ir nutiks.tiesiogine prasme, nes jau nėra noro net gyventi.o turiu vaikus išauginti.

ir isauginsi.. ir taip augini viena.. taigi kai jo neliks jusu aplinkoj-tik i gera.. turesi bent sansa pradeti viska is naujo.. o dabar kancia ne gyvenimas..
skudurelis po kojom jus savo vyrui.

Ir isauginsi,ir gyvenimas per daug nepasikeis nes vyro kaip ir nera salia.

Na ir as nezinau, oficialiai neissiskyre bet gyvenam atskirai. Man kaip vienai sunku tiek pinigine prasme tik visom kitom. Nors jauciuosi kalta nes visa laika jis man patiko tik kaip draugas, ir kad ji iskaudinau jauciuosi nekaip. Ir kazkoks kaip ir pavydas kad jam gerai o man sunku, dar is mano tevu puses visokios nesamones kokia as bloga. Esu ne lt, vaika priziuri seneliai lt, tai visai neilgai dar gyvenu kitoje salyje bet sunku. baisu del pinigu, baisu del visko. Atrodo stovi vietoj ir nejudi. Bet is kitos puses gera, nes gera atskirai.man. gal delto man ir sunkiau nes ji iskaudinau. nezianu..

Evute, o kodėl jūsų dukrytė ne su jumis? Gal ko neužskaičiau

NES dar tik keli men kai isvaziau i uzsieni. negaliu imti dukters i svetima sali kai nezinau kaip joje man seksis gyventi.

Gerai, jeigu tai laikinai, bet dažnai tai užsitęsia iki begalybės Vaikai ir užauga pas senelius, tada jau liūdnos istorijos

gal kas gali man padeti:) noriu skirtis gal kuri yra is Panevezio ir gali man patarti kur kreiptis kur dokumentus pildyti skyryboms. skyrybos paprastos nera bendro turto vaikas yra. aciu