Skyrybos

Na va...galiausiai sutuoktinis apsisprendė...susikrovė savo daiktus ir išėjo...netrukdžiau...net su sūnum neatsisveikindamas išėjo...tikriausiai tikrai buvau bloga žmona... dabar jau reikia versti naują gyvenimo puslapį...nuo kažko pradėti...tik tikriausiai pirma susigaudyti savo mintyse ir atrasti ramybę...

nu ir gerai, paleisk ji, atleisk jam, nelaikyk jokio pykcio...sakoma dievas uzveria duris, bet averia langa
laikykis Daznai girdziu skant, kad tikrasis gyvenima prasideda po skirybu

Ačiū už palaikymą! Skauda...pikta iki begalybės...tikriausiai artimiausiu metu negalėsiu atleisti šiam individui...na, vienaip ar kitaip gyvas į grabą nelysi... ne aš pirma ir ne aš paskutinė...
Sakiau, kad tai tikrai paskutinis jo išėjimas...paleidau...lai eina...
Labai tikiuosi, kad į mano kiemą ateis šventė-ir pagaliau būsiu ne tik mylinti bet ir mylima... mano vaikai šiuo metu mano didžiausia paguoda. Dėkojui Dievui, kad juos turiu
Kur tie bendravimo skyreliai vienišoms, paliktoms mamoms? Kas žinot?

Dolor'a, gerai jums patarė evuxiene. NelaiKyk pykčio, nes pyktis tik tau pačiai kenkia. Suprantu, kad skauda. Išgyvenk, kabinkis už naujų emocijų. Kažkaip į galvą lenda mintis, kad jūsų vyras turi kitą.

Dolora, cia renkasi vienisos mamos.
Gaila, kad nesugebejot susikalbeti. Pavargot abu. Jus nuo mazo vaiko, namu. Vyras Jusu nuo priekaistu. Gai, pagyvensit atskirai, pailsesit vienas nuo kito ir bandysit klijuoti seima? Tik, reikia tiek vienam, tiek kitam pripazinti savo kaidas. Atsiprasyti ir gyventi be pykciu, priekaistu, barniu. Nuo to niekam ne geriau. O, ypac vaikams.
As tikiu, kad jus issaugosit savo seima. Kai atvesit. Kai, perskirtysit prioritetus. Tikiu tuom ir linkiu!

Oj žinok...nesu piktas žmogus, bet dabar, kai atverčiu praeitus gyvenimo lapus, kai tiek dėl žmogaus buvo stengtasi...ir gavau kaip su šlapiu skuduru per veidą... tai žinokit verdu kaip pragaro katilas...žinau, kad ši būsena anksčiau ar vėliau praeis...žinau...tik dabar, kai viskas dar "šviežia"...negaliu...
Nemanau kad jis turi kitą...esu nusvilusi, kai tariama mano antra pusė turėjo dar ir be manęs kitą...tai jų elgesys na tikrai pasikeičia...o čia...čia žmogus persidirbo...darbas jam lyg Būdos šventovė!!! Garbina. Prisibijo. Žodžiu numeris vienas!!! Rašiau, kad tėtiadienio paimti dėl mūsų net negalėjo. Po gimdymo tėvo mėnesio priklausiusio nesugebėjo paimti. Dėl mūsų net porai valandų iš darbo išeiti anksčiau negalėjo...nenorėjo...juk jei norėtume žmogui gera padaryt juk darytumėme!? Žodžiu...
Pavargom...abu...taip, kaip moteris priekaištaudavau. Duodavau pastabų...tik nei į menkiausią mano duodamą pastabą neatkreipdavo dėmesio, kad vis tik reikėtų reaguoti...tik norėjau kad mane mylėtų...tik tiek...o jei ta meilė buvo svarbesnė už dėmesį savo penktam kisieliui nuo vandens pvz. pusbroliui...na...tegul tada vinioja pas juos...
Aš tik prašiau būti su manimi...ir vaikais....būti kaip visos normalios šeimos...na...nesvarbūs mes...dėja...lai...
Jis žinokit nei vienos savo kaltės man nepripažino...su juo net neėjo susišnekėti...kaip asilas į naujus vartus...dar sakė, padarėm mes abu daug klaidų...bet kokias jis padarė neprisipažino...ir...ir vėl...mane kaltinti...tik kaltinimus iš jo pusės begirdėjau...o dar ir pats labai pradėjo priekaištauti dėl smulkmenų...ko anksčiau iš jo nesulaukdavau...
Labai pasikeitė žmogus...labai...toks seniau nebuvo...net atostogų išėjęs ir pailsėjęs buvo visiškai kitoks...ramesnis, ir laiko mums skyrė...pailsėjęs buvo...kaip nujausdama sakiau dėl to darbo jam...jau geriau guvenkim iš 2000ltl. bet būkim laimingi, nei dabar tik dėl darbo ir pinigų buvo paaukota šeima...nesutiko ieškotis kito...nesutiko išeiti...
Tikrai bandžiau klijuoti šeimą...ir ne kartą...bet jei jau žmogus pradeda ant galvos užlipęs dar ir šokinėti!!! Tai jau viršūnė!!! Nusibodo būti negerbiama, nemylima... atstumiama...kiti nuolat svarbesni...pavargau nuo jo šaltumo...pavargau nuo jo savivaliavimo. Išeinu kur noriu ir grįštu kada noriu...tegul pas visus velnius eina...
Nebežinau ar norėčiau ką belipdyti...ta vaza suklijuota iš šukių jau niekada nebebus tokio pačio grožio kokia buvo tik pagaminta...vis liesis vanduo pro suklijuotus įtrūkimus...taip manau ir toliau mūsų santykiuose būtų...
Ir Ačiū už palinkėjimus, jūsų postus ir padrąsinimus mielosios

Dolor'a, bet jūs ir dabar vien tik kaltinate. Tikiu, kad ir vyras antra tiek pažertų kaltinimų jūsų adresu. Aš irgi nenorėčiau grįžti į tokius namus, kur liejasi vien tik priekaištai. Man atrodo, kad jūs susikoncentravote į tai, kad laimę jums atnešti ir suteikti turi vyras. Ne, kiekvienas ją kuriame pats.

Gali būt kad akcentavau tik jo kaltę...nesiginu savosios...tikrai...bet tikrai namai nebuvo pragaras...tikrai mebuvo nuolaitiniai non stop kaltinimai iš mano puaės...ir kalbėtis bandžiau...ir savas kaltes pripažinau...ir net nekalbėdavau kad tik nuo menkiausios kibirkšties neįsipliekstu ugnis...pastaruoju kartu tik priekaištai buvo mažylio žiūrėjimo klausimu...pvz. dar vakar...vaikutis apsistojo į duris įsikibęs, nukrito...tas sėdi prie kompo...neraguoja...pasakiau kad mažylį paimtu, pati tik iš lauko buvau grįžusi negalėjau su neplautom rankom pačiupti...o tas oj, ateik sūnui šaukia?! Nu atsiprašau, bet mano šeimoje tokio vaikų auklėjimo nebus...man nesuprantama...vaiko beveik nenešiodavo. Mat pripras... ai, ką čia jaų bekalbėti...priekaištavau tik dėl vienintelio dalyko, kad dėl darbo atsisakė kartu praleisti laiką...ir matėsi, kad jau toks persidirbęs, kad mums laiko nebeliko...teisingai laimę mes kuriame patys...bet...koks jau slirtumas...per daug įskaudino...tikrai per daug...

Gal viskas būtų baigęsi kitaip, jei tai būtų buvusi "mūsų" šeima.
Jei žmogus jautėsi svetimas ir nepriklausantis šeimai, nu tai ir išėjo. Nieko nuostabaus...

Nekaltinkit jūs autorės taip. Ir dar kokių šlykščių vyrų būna. Aišku, mes nežinom objektyviai situacijos, bet lai būnie abu kalti, jei jau taip.

Visada kalti abu. Tik autorė dar negreitai (jei išvis) šitai supras.

Taip....teisingai...kalčiausia buvau aš, kad lepinau vyrą...jį mylėjau (ilgainiui supratau, kad jis savo šeimoje nebuvo gavęs tokių šiltų santykių ir jausmų, todėl ir nesupranta...reiškias aš vėl kalta, kad norėjau gera....)...stengiausi bet kokioje situacijoje palaikyti jį ir būti su juo, nenusigręšti...o prašiau tik dėmesio ir palaikymo kuris kadaise buvo praityje...žodžiu...