Skyrybos

ach kokia nuostabi paslėpta reklama
ir nifiga tie skyrybų centrai nieko nepalengvina. Nes ne popieriukus surinkt yra sunkiausia. Juokas visa tai yra - internetu pažymas užsisakai, apmoki ir nueini pasiimti. Sunkiausia susitarti. Jei skiriatės vadinamu bendru susitarimu (o taip skirtis yra ir pigiau ir greičiau), tai teks abiems susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y. turto padalinimo, vaikų išlaikymo ir pan. Ir čia joks krūtas skyrybų centras nepadės. Nes susitarti turite jūs patys - advokatas tik teisingai įformins jūsų susitarimą. O jei dar yra bendros paskolos, tai teks ir po bankus patiesm palakstyt ir pasiaiškint kas ir kaip. Advokatas gali tik patarti. Sprendimus teks priimti patiems.

Paslėpta reklama? Nu jolki palki, net skyrybų metu nepažįstami žmonės kolioja. Ačiū už info!

prašom. Nes būtent ir pasidalinau info iš patirties. Kur jūs įžvelgėte koliojimus - nežinau.

Tik jau ne Skyrybu centras, nes ten brangu ir labai nekokybiska.

Galeiau advokate rekomenduoti... 2-3 kartus pigiau ir be cirku

Sveikutes, padekite kas zino kaip yra pagal istatyma. jeigu mes skyriames galiu reikalauti ,kad darzelyje neatiduotu vaiko tevui, bet kada jam panorejus? Nes deja jis kol kas yra tokioje bukleje,kad tik kaip man apsunkti gyvenima. BUna pasiima vaika ir nekelia man ragelio. O dabar pareiske nora,kad pats vaika ims is darzelio karts nuo karto

turėtų būti skyrybų pasekmių sutartyje numatyti tokie dalykai. Tada jei pagal skyrybų paskemių sutartį numatyta, kad vaikas auga su jumis ir kad tėvas turi teisę matytis su vaiku tik tam tikru laiku, galite parašyti prašymą darželyje kas gali pasiimti vaiką iš darželio. Bet pati pagalvokit, į savo reikalus įtrauksit ir darželio auklėtojas.
Įsivaizduokit - ateis tėvas pasiimti vaiko, vaikas džiaugsmingai nubėgs. Ką turi daryti auklėtojos? atplėšti vaiką nuo tėvo? neleisti eiti su juo? kviesti policiją?

kol vaiko gyvenamoji vieta teismo nenustatyta su tavimi, tevas turi tokia pacia teise ji is darzo pasiimt. ir tu negali darzelio reikalaut neduot. kai teismas patvirtins vaiko lankymo grafika, tai ta teismo sprendima tu tiesiog galesi darzelyje parodyt ir tuo remiantis jie gales neatiduot vaiko.
BET - viskas, ka jis dabar daro, yra kerstas tau. ir jei tu pasiduosi tokiam terorui, jis matys, kad tave tai veikia. ir darys tai pastoviai,. geriau jau tu apsimesk, kad sutinki su juo, tegul ima ta vaika. kai pamatys, kad tu nereaguoji i tokius ispuolius, paciam praeis interesas zaist toki zaidima.
jei niekaip su juo nesusitari, tiesiog papasakok aukletojai apie sia sunkia situacija ir paprasyk, kad kai tevas ateina pasiimt vaiko, ji tau tiesiog paskambintu ir pranestu apie tai. bent pati ramesne busi, nereiks jam skambinet. neskambink jam tuo metu. vat specialiai neskambink, tegul galvoja, kad taves tokios manipuliacijos neveikia. pamatysi, praeis jam tai, kai nesulauks reakcijos, tikrai praeis

Labas visom!
Kol rimtai nekvepėjo skirybomis tai nė nenumaniau, kad ir man vieną dieną teks apsilankyti šiame skyrelyje.... liūdna, plyšta širdis...jaučiuosi kaip sukramtyta ir išspjauta... protas suvokia, kad sutuoktinis pasakė skiriamės, bet jausmai niekaip neleidžia to suvokti...
Kartu jau 11 metų. Du vaikai. Antrasis visai mažiukas. 8mėn. Pirmasis jau beveik paauglys. Visą laik pas mus santykiai kaip šuo su kate. Kažkoks pastovus nesusišnekėjimas tarpuasavyje. Bet jau po pastarojo barnio prakalbom apie skirybas....
Nemuša, prievarta nieko neliepia daryt...įžeidžiantys žodžiai sklinda dažniausiai kai susipykus aš lepteliu kokį epitetą. Bet...bet jis toks tolimas man...susirado naują darbą pakankamai aukštose vadovaujamose pareigose. Pasikeitė žmogus.. streso daug. Darbo daug. Vėlai namo grįšdavo. Dėmesio su kiekviena diena vis mažėdavo... ko ne per prievartą bandžiau kažką siūlyti veikti kartu... visuomet visi kiti yra svarbesni nei aš ir vaikai. Jei jau jo šeima - tai viasuomet pirmoje vietoje. Laisvą dieną net iš darbo gali paiimti, kad tik juos aplankyti. Mums laisvos dienos paiimti ir praleisti ją kartu negali... daug darbo... nepatogu prieš kolegas... sako pasidariau ragana... ant jo šaukiu ir ko ne nx. siunčiu. Sako nuolatos priekaištauti. Tačiau aš bandžiau būti kartu. Bandžiau kurti bendrą laimingą ateitį... bandžiau parodyti kur jis klysta or jei mylo žmogų su juo taip nedera elgtis...Taip. Pripažįstu, kad pasikarščiuoju kai jis ką ne taip padaro...bet juk negaliu nuolatos šypsotis ir reikšti meilę jei pati to negaunu. Sako man: aš su tokia negyvensiu kuri nuolatos šaukia. Bet taip tikrai nėra... Vsio-skirybos. Sakau jei išeisi dabar-tai bus tikrai paskutinis kartas. Gerai sakė. laiko su šeima neskiria. Dėmesio apskritas nulis. Prasidėjo savivaliavimai... noriu išeinu į miestą su draugeliai. Noriu išeinu kortom lošti...kada noriu tada grįštu... juk yra vaikai. Ir vyresniąjam pamokas reikia padėri ruošti. O pyplys daug dėmesio reikalauja. Negaliu padėri ruošti vaikui pamokų normaliai kei mažas nervuotas. Trukdo ir neleidžia dičkiui ruošti pamokų. O paaiškintu matematiką tai reik. Užšaukiu ant vyresniojo vaiko už netvarką. Mokau bet kaip su siena dažniausiai. Tai vyras apkaltina kad čia aš tiktai kalta esu, nes nemoku auklėti. Pats užšaukia tik pro sukandusius dantis, nes jam paranoja jei kas pakelia prie jo balsą (apart visą kakarynę paleidusios jo motinos. Ten šventa!!!). Pats vaiko beveik jau nebeauklėja. Tik man priekaištauja kad netinkamai auklėju. Bet turint dar mažių šalia, reikia ir valgyt padaryt, ir namus apkuopti, ir šunį išvesti, ir vaiką iš mokyklos pasiimti po būrelių.... tiesiog fiziškai viena nebespėju... grįšta 9,10 h. vakare namo ir dar sugeba papriekaištauti kad vaikas baigia pamokas ruošti taip vėlai! Taip. Vėlai. Bet vaikas po būrelio grįšta 4. Pavalgo. Pailsi. Padarė kokią lietuvių. Šiek tiek pailsėjo. Pažiūrėjo brolį kol padariau vakarienę ar šunį išvedžaiu ir vėl prie mokslų. Taip greit neišaiškinsi matematikos vaikui su pypliu ant rankų... priekaištai ko taip vėlai datempiau pamokų ruošimą... o kokio velnio grįšti namo 9 vakare. Negali anksčiau grįšti ir padėti... labai toks egoistas pasidarė. Jei ką pasakau kad tu neteisingai padarei tai apverčia visą kaltę ant manęs. Beveik niekuomet neprisiimta kaltės. Kaltinti pradeda... išėjus į miestą, į žmones jei aš garsiau vaiką iš tolėliau pašaukiu ar sudrausminu šiek tiek garsiau-viskas, peilis. Jam gėda! Kaip aš galiu pakelti balsą.! Nors tikrai neplyšauju. O jis gali leisti sau vaiką iš pykčio dėl jo netinkamo poelgio prie žmonių ir už rankos stipriau paėmus pakratyt. Pavargau nuo to-kad manęs neišklausoma... pavargau nuo to, kad jis nebėra ramstis mano gyvenime... toks jau užsidirbęs darbe kad elementarių namų darbų kaip pakeisti elementus vaiko žaisle ar įsukti naują lemputę turiu prašyti po 20kartu... tai ką galiu pati imuosi daryt... jaučiu viena iš didesnių kalčių mano buvo ta, kad parodžiau kad ir be jo kuo puikiausiai viską galiu padaryti...tad kam jam stengtis... nebėra paprasčiausios paramos ir palaikymo iš jo... neišeinam kartu net vėžimo pastumdyti... nebėra jokio prisiglaudimo. Žodį myliu girdėjau tikriausiai prieš kokiu 2 metus. Buitis sutvarkyta. Šiukšlyne neyvenam. Maistas paruoštas. Pati jau pasilepinti sau nebespėju leisti....kiek šnekėta... ir pas psichologą būta... nieko... jaučiuosi kaip šiukšlė. Jokio palaikymo iš žmogau nebėra... pasakyta buvo-buk moteris. Buk švelni. Bet tokia ir buvau. Tikrai. Stengiausi ir su juo gražiai šnekėti. Bet juk negalime nepykti jei mus įskaudina.... visi kiti svarbiausi, bet tik ne aš...pamenu kaip per kalėdas apsipyliau ašaromis pas jo tėvų namuose... o dieve koks jis buvo piktas...kaip aš drįstu ašaras lieti prie jo giminės... jam gėda...nešnekėjo kokią savaitę... o man tuomet buvo labai sunku... būnant svečiuose visuomet kviečiasi ir kitus draugus ar šeimos narius kažką veikti drauge.... jam smagu...su manimi kalbos beveik nebūna kai būnam dviese... atrodo jam tiesiog neįdomu su manimi...nebėra to palaikymo kuris turėtų būt...kuris buvo... namuose sako turiu pailsėti po darbų... tai ir ilsėkis. Aš net nereikalauju jo kažką daryti. Grįšta pavalgo. Ir prie tv ar kompo. Viskas l. Toks jo poilsis. Papriekaištauju kad ne su mumis leidžia laiką tai vėl rėkia kad priekaištauju...kad jis mat nori ramybės. O aš tiriausiai turiu būrna ir sau ir vaikams užsiklijuoti kad tik garsiai nešnekėti...kad tik ne duok dieve basą čiut pakelsiu...nebeįsivaizduoju nei kaip spręsti problemas... ir ar išviso ką besakyti...buvo pasakyti-galvok kiek vaikų išlaikymui pinigų reikia ir kaip tvarkysies viena... atrodo viską žmogui atidavei...mylėjei, rūpinaisi.... o tau spjauna į veidą... kiek kartų dėl didesnių konfliktų buvo išėjęs iš namų...savaitėmis negrįždavo po kol aš neištvėrusi skambindavau... atsiprašydavau atrodo ne tik už savo poelgius ar žodžiu, bet dar ir už jo išsakytus man...ir nėščią palikęs buvo... gal mano kaltė buvo ta, kad visad nusileisdavau... bet jis toks uždaras žmogus... be proto principingas... geriau jau liks vienas, nei nusižemins dėl manęs ar šeimos...nežinau kaip susitvarkyti gyvenimą...tueiu tik mamą ir vaikus... viskas...gal jam kiek paprasčiau nes turi daug draugų...giminių...tėvus...o gal nebemyli...o gal paprasčiausiai per daug jam leidau kad neprarasti... niekada nebuco kad kur neišleisčiau...niekada nebuvo kad turėjo likti su vaikais namie o aš būčiau išėjus uliavot...tiesiog atrodo nebemyli...ir kaip su tuo suaitaikyti... žinau kad jei nusileisiu-bus tim blogiau... užlips viaai ant galvos...leisiu išeit-išeis. Ir tikrai nebegrįš.... bijau tik kad vaikus reikės duot karts nio karto... nežinau kaip tada reikės ištverti...ir dar... seniau visas iškilisias broblemas spręsdavome kartu... spręsdavome ar važiuosime į kokį balių ar kur kitus ar ne kartu vosuomet... pastaruoju metu prasidėjo pas jį toks dalykas. Sako siūlau daryti taip ir taip. Sakau nelabai galim. Ar galų galoausiai sakau kad šiek tiek reikia palaukti. Tai supyksta jei nepritariu jo nuomonei... toks užslėptas vadovavimas...mano ašaros ir skausmas iš vis apskritas nulis...jau nė nepamenu kada apsiliejus ašaromis jis bent būtų peiėjęs....tada arba tv įsijungęs guli kol kūkčioju jo palikta įžeista... arba pro duris išeina....

Dolora, panašu, kad pavargot abu. Ir problemos neatsirado dabar, jos kaupėsi. Viena nieko nepakeisi. Paklausk vyro, ar jis nori išsaugoti šeimą, ar jam tai svarbu - jei ne, - nieko nepadarysi, teks skirtis.

*Dolor`a*, tu taip viska čia aprašei, kad atrodo kad čia butu rašyta mano. Lygiai taip pat aš gyvenau 10 m. su vyru. Tik mano situacija ta, kad aš nuo tokio gyvenimo pavargau, ir padaviau ieškini i teisma del skyrybu.

o kaip skiriatės tokiu atveju? bendru sutarimu? vieno iš sutuoktinių prašymu? dėl vieno iš sutuoktinių kaltės?
nes aš praktiškai aklavietėje atsidūriau. Lyg ir buvome sutarę skirtis bendru sutarimu, nes taip ir greičiausia ir pigiausia. Bet bendro sutarimo derinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį niekaip neprieinam

Skyrybu vyras nenorejo ir dabar nenori. Ieškinyje surašyta viskas, del kokiu priežasčiu noriu skirtis, turiu surinkusi nemažai irodymu koks jis buvo "geras" vyras ir tevas.
Jei abu del skyrybu viska sutarete gražiuoju, tai taip, butu greičiausia ir pigiausia. Labai norečiau kad ir man taip butu, deja... vyras su mano ieškiniu nesutiks, tad advakotes pasisakymu laukia ilgos ir labai sunkios skyrybos