Ojei kiek daug istoriju... Visos turejo grazia pradzia ir kaip gaila kartais ne kokia pabaiga... Gaila, kad pradedame vertinti tik neteke... Stengtis tik tada, kai jau "dega sikna"

atsiprasau kalbininku uz toki issireiskima
Ir mano istorijoje manau reiketui deti taska, bet... taip baisu... ir labiausiai pyktis ima,kad gaila... jo, kuris negaili savo mylimo zmogaus, kodel tureciau as gailet? Pavargau viena lipdyti santykius. Ir rupintis viskuo. Zinoma, nera idealiu zmoniu, nei as, nei jis, nei tu. Bet taikytis turime VIENAS PRIE KITO. (as prie jo - jis prie manes)
Kai sitiek metu jau meginau, o rezultatas, kad nesu laiminga - atsakyma zinau.. Tik is kur tiek ryzto imtis? Skyrybu tema buvo liesta ne karta, isejusi jau buvau ne karta, bet vis pagaili, atrodo toks geras, gal visgi pasikeite? Po keliu savaiciu vel grizti i pradini taska
Stiprybes visiems linkiu, sau taip pat

, ryzto ir kovojimo uz geresni gyvenima. Grazesne ateiti, sypsena vaikelio veide.
Baime kaip mano berniukas priimtu kita vyra, bet tas nelaimes jausmas viduje gal bus paskata kazka keisti, siekti geresnio!

Gal ne geresnio vyro, bet tiesiog geresnio ir pilnavertiskesnio gyvenimo
Papildyta:
QUOTE(Kutosele @ 2014 04 12, 20:25)
Kad čia nėra ko pavydėti - aš nesu stipri.. Aš labai bijau viską pradėti nuo nulio...su tuo žmogumi aš "užaugau" nuo 21 metu. tai mano vienintelė rimta draugystė..man jau vien baisu pagalvoti, kad jo gali nebebūti šalia
aš labai bijau..žiauriai...
man tas žmogus brangus, pats gražiausias, protingiausias, o dabar - viskas..pabaiga...negaliu suvokti, kas vyksta. nenoriu aš tos pabaigos. jis ir pats mėtosi...bet žinau, jei ir liktume kartu, tai niekas nesikeistu - nei vestuvių, nei vaikų nebūtų.
Aš greičiausiai esu priklausoma nuo jo...paprasčiausiai, moteris, mylinti per stipriai
Dziaukites, kad nesusituoket, kad neturit vaiku, nes dabar butu 100 kartu sunkiau. Su vyru as nuo 16 metu draugavau. Oi kiek visko buvo, skyremes 2 kartus, bet vel sueidavom. Po 6 metu draugystes pastojau ir susituokem, turim dabar jau berniuka kuriam vasari bus 5 metai. Ir.... viskas eina skyrybu link ir labai sunku, nes:
1. Skyrybos tikrai nebus abipusiu susitarimu. Vyras kazkada buvo pasakes, kad jei eisiu skirtis jis mane su "sudais" sues, cia jo tiesiogiai man pasakyti zodziai.
2. Gaila vaiko... Reik jam tecio, pasiilgsta. Bet jei nebeiseina daugiau tempti visko, kitos iseities nematau...
Labai daznai galiuos, kad kazkada pritrukau ryzto viskam padeti tasko, kol dar nebuvo nei santuokos nei vaiko. Tikrai butu buve lengiau. Dabar teks kenteti dvigubai, bet kai pagalvoju ar pakenteti dabar kokius puse metu, ar ir tokiau gyventi kaip yra dabar, tikrai geriau pakentesiu, bet stengsiuos del laimingesnio gyvenimo
Stiprybes Jums!