Laimei as gyvenu savo butuke su vaikuciu,o jis savajame,as parasiau ta prasme,kad ir anksciau jis manes negerbe,bet as labai mylejau,kai zmogaus apkabinimas pasidare nebemielas,supratau,kad laikas skyryboms. Bet kai yra vaikas,skyrybos tikros tikriausiai neimanomos. Nes kiekviena karta reikia susitikti,bendrauti. Taip ir as supratau,kad jis nesusitaikes su skyrybom,bet man jo nesusitaikymas nepriimtinas ir labai vargina.
Papildyta:As taip pat labai noreciau tureti seima,graziai gyventi.Na is dalies as ja ir turiu

Turiu savo vaikeli,mes labai graziai sutariam, beveik

niekada nesipykstam. Viena vakare kai paskambino teveliukas vel su savo priekabiais ir priekaistais,neiskenciau graziai kalbeti,pradejau keiktis,saukt,zodziu jau bariaus,tai uch ty

Mano mazulis priejo,apsikabino koja ir sako, mamyte,man baisu,kai tu pikta ir sauki...

kaip mat visas pyktis isgaravo

atsitupiau,apsikabinau,sakiau,kad ne ant jo pykstu,kad labai ji myliu ir kad jis mano pats geriausias

Manau svarbiausia skyrybu metu,saugoti vaikucius,kad kuo maciau jie kentetu. juk musu, mamu pareiga,kad musu mazyliai augtu sveiki ir laimingi,net jei mamai be proto sunku,reikia islikti stipriai.