QUOTE(trr @ 2011 10 11, 21:52)
oi, tai labai linkiu plėstis ir kolekcionuoti toliau, tai tikrai įdomūs objektai , o štai tokių egzempliorių su plastikiniais viršeliais neteko sutikti? tai 1917 metų leidinys (iš mažvydo bibliotekos). kadangi plastikas tada buvo absoliuti naujovė, o ir dramblio kaulą primena, tai buvo prabanga - tokie viršeliai buvo brangesni už odinius. linkiu laikui bėgant ir tokių susimedžioti..
Ne, su plastikiniu viršeliu neteko.
tai turbūt reikėtų pamąstyt namie apie kažką panašaus :
į nišas, kurios gali būt kaip savotiškos šeimos reliktų saugyklos, kad ir pridengtos stiklu, pvz. Ir pačiam pasigrožėti, ir kitam parodyti... Tai tiesiog ir kaip mini muziejukai namie. jeigu daktas labai brangus, nebūtinai pinigine prasme, kaip mano viena iš tų maldaknygių, kuriai daugiau nei šimtas metų, tai vartinėt baisu, kad nepakenkčiau dar labiau, arba dar tokie trpūs daikčiukai, kuriuos irgi bandžiau paauglystėj kolekcionuot ir tai seniausi egzemplioriai, aišku, turiu ir naujesnių.
Reikės pasieškoti internete, gal yra kas kolekcionuoja, mane domintų kaip juos laikyt.
Aišku, galima sakyt, kad čia jau nukrypimas į lankas, bet pavyzdžiui mano prosenelės maldaknygė, kurią vartė gal ir mano proprosenelė, šventi paveikslėlai išsilaikę iki dabar, tai mano istorija. Ir jei galima padėt, laikyti tuos daiktus namuose taip, kaip interjero detalę, kad ir vaikai augdami jaustų istorijos tąsą ir ugdytųsi pagarbą šeimai, protėviams, istorijai, savo šaknims... gal aš čia perdėm filosofiškai, bet jei jau kuriam lietuviškumą, tai manau, jog tema tikrai gali būt aprėpianti platesnį kontekstą...