Namai lietuviškais motyvais

kolkas perliukų nėr.. didžiausias perlas tai rašymo stilistika tokia nuoširdi ir paprasta kaip dvi kapeikos

tiesa, kažkas čia sakė kad lietuviai šiaudų nenaudojo.. tai šitoj knygoj rašoma apie stogo šiltinimą šiaudais, kaip labai šilta medžiaga.. o sienų maniau nestatė dėl to, jog nebuvo tais laikais kitkatorių nes pvz plaušmolio sienoms (molis maišytas su šiaudais) skirtas atskiras skyrius tai gal tikrai tie šiaudai nėra tokia utopija šiais laikais

Ne todel. Molis+siaudai+kalkes buvo labai daznai naudojama ir net troboms resti Bet pats molis ir kalkes-tai antiseptikas, neleidziantis siauduose esantiems pelesiams veistis. Tuo tarpu paciu siaudu darzinese ilgiau kaip du metus nelaikydavo net gyvuliams kaip kraikui, likucius pavasariais isvalydavo.
Ar apie siaudinius stogus ten raso? Ar apie meldu, svendriu? Tai yra du skirtingi dalykai: svendriu, meldu siaudiniai stogai puikiai tikrai atlaiko lietuviska dregme, salti, pelesiai nesiveisia.

hmmm tai jei neleidzia veistis pelesiui, tai kodel ju negalima nuadot statybai? nes vistiek siaudai aptepami pradzioj molio misiniu, paskui molio- kalkių o kad kreikt gyvuliam, tai pelesis zinoma gyvuliam peilis

ne ten raso ne apie pazius stogus, o apie tai kad ant lubu (perdangos) sukrauti šiaudų, apkrėstų moliu o meldai tai suprantu kad jau naudojami kaip stogo danga o siaudai tik šiltinamoji medžiaga

Ko negalima? Molio? Kalkiu?
Kai yra maisomi su betonomaisykle molis, kalkes ir trupinti siaudai-tada ir gaunasi puiki dezinfekcija, nes viskas persimaiso. O kai dedamos siaudu kitkos, o jas tik is isores aptepamos moliniu-kalkiniu misiniu, tai jokia dezinfekcija Tai tik savo sazines nuraminimas, tipo, viskas gerai. Juk padaroma tik moline-kalkine dezute, o viduje siaudai su pelesiu lieka nepaliesti. Jie toliau siltoj terpej sau bujoja, dauginasi, raizgo viska, kol pati moli "sugrauzia" tiek, kad tas net sutrukineja. Ne per metus tai vyksta. Ir sveikatos tai tikrai nepriduoda, nes pelesis toksiskas. Gyvuliui peilis, o zmogui, istisa para gyvenanciam tokiam "sveikame" name?

Vis tik sveikinu tuos zmones, kurie statosi is molio namus(is molio-ta prasme, kad maiso moli+siaudai+kalkes), tai ir tikrai ekologiska, ir silta, ir saugu, ir lietuviska. O statyti karkasini ir siltinti ji siaudais su nematomu akiai pelesiu-tai tik pinigu ismetimas ir sveikatos problemos.

Oi kokia gera tema ir kaip aš jos anksčiau neužmačiau. Labai žaviuosi liaudies tradicijomis, o taip pat ir buitimi, architektūra, na žodžiu tuom, kas sava Tik man gražiausia tai, kas kuo arčiau tikros autentikos, muziejinių eksponatų, neperdaryto, nepakeisto, ne "pritaikyto" kažkokiai alia moderniai (??) šiandienai.. nes tiesiog netikiu kad galima padaryti gražiau ir "lietuviškiau" nei tikras lietuviškas antikvaras, ar jo kopija. Be provanso ar dekupažo motyvų.. man tie dalykai tai būtent tas "šaukštas deguto" kuris sugadina viską, nors aišku, čia skonio reikalas
Turiu sodybą, kurią pagal išgales tvarkom. Stengiamės nieko pernelyg nekeist, nemodernizuot. Man patinka kad ji tradicinės kaimo architektūros pavyzdys. Teko dėja, kad ir kaip gaila, suardyt tradicinę gyvenamosios trobos struktūrą, nes norint joje pastoviau gyvent, reikėjo tualeto, vonios, virtuvėlės,- atsirado priestatas. Dar teko permūryt pečių, nes senasis jau byrėjo gabalais, išsikasti šulinį, nes jo niekada toj sodyboj nebuvo, sėmė vandenį iš ežero. Darėm priestatą rąstinį, kaip ir trioba. Na žodžiu, stengiamės kiek ymanoma nesugadint to, kas yra Reiks įrenginėt interjerą, manau kad ką pavyks įsigysim antikvarinio, o ko ne- pasidarysim patys pagal senuosius pavyzdžius. Pvz. indaujos aš noriu tokios, kokia net jei būtų sena pardavime, būtų neįperkama.. tai nusprendėm kad tiesiog pasidarysim tokią patys Jokiu būdu nesutinku kad tai bus "negyva kopija". Tai normalus tradicijų tęsimas. Kai pečių statėm, važiavom į Rumšiškes, fotkinau pečius, ieškojau varijantų, gaila bet duonkepis tiesiog neįtilpo. Tai turim kuknią su zeliku. Aš nebijau to tradicinio interjero, nenoriu jo kažkaip modifikuoti. Tiesiog būnant autentiškam interjere apima labai smagus jausmas Turbūt tai ko siekiu gali būt apibūdinta kaip rumšiškės su nerėžiančiom akių ar net užmaskuotom buities detalėm (šaldytuvas, viryklė, kriauklė ir t.t.). Perkrauti kažkokiais rakandais interjerą, kaip kokiuose čili kaimuose ar prisikabint ratų ant sienų jau vėl kraštutinumas. Vat rasti tą aukso vidurį, kuris patenkintų estetinius ir buitinius poreikius, ir būtų ne kičas, yra nemenkas galvosūkis

Labai gelbėja tikrai neblogos knygelės apie tradicinę regionų architektūrą, va nuorodėlė:
http://www3.lrs.lt/p...7...92644&p_k=1

nu bet tai ir gaunas moderninimas, atsiranda nauji daiktai, naujos formos, naujos spalvos interjere - klozetai, vamzdžiai, laidai, duju balionai, elektriniai arbatinukai, skalbuškės, šaldytuvai, kompiuteriai, kurie tikrai ne mediniai ir ne raštuoti, o absoliučiai modernūs, tai nori nenori visiškos autentikos nesigaus. nu arba gyvent "ne kaip visi" gaminti ant ugnies, praustis pirty ar žalvariniam bliūde, skalbti upelyje, pasišviesti žibaline lempa, produktus laikyti lauko šaldytuve po žeme, su kitais "susirašinėti" dūmais ir tt.
čia aš šiaip svarstau, kur ta modernumo riba.

Na tai prašom nepasikuklinti ir pasirodyti, pasidžiaugti savo sodyba

Nu man tai labai knieti pažiūrėti tų, kas dabar tvarkosi interjerų, sodybų... Ką įdomaus ir gražaus pasidarę žmonės

Sveika prisijungus Nu ką negero Jums tas dekupažas padarė? Va, dekupažas:

Ąžuolinė lietuvių meistrų dėžutė, viršelis - Vilniaus 1908 m. foto. Nu niekaip ji man interjero nedarko, o beskonybę aš Jums galiu ir su autentiškais baldais išspaust - tik duokit
Lietuviškų baldų dar galima rasti pardavime, indaujų taip pat. Nors naujai pagaminta turbūt bus funkcionalesnė.
Merginos, o Vilnius kuriam regionui priklauso?

na ir kas kad tema ant dėžutės senovinio vilniaus, bet vistiek tai kičas. beto šone esantys ornamentai prie tos nuotraukos visai netinka. aš irgi dekupažo nepripažįstu , o jau su lietuviškumu ir autentika tai tikrai nieko bendro neturi.

vilnius aukštaitijai priklauso.

Va toks dekupazas man labai patiktu ir, manau, baldu autentikos tikrai negadintu

Tada jau reikėtų kvestionuoti pačią kičo sampratą. Prie lietuviškumo tinka tiek pat, kiek ir kitas rankdarbis, jeigu tai nėra austinė tekstilė ar dar kas iš senųjų lietuviškų amatų Vat įdomu, kada mezgimas atsirado lietuvoje? Arba nėrimas? O kokie tada lieka lietuviški autentiški rankdarbiai?
Kuriai aukštaitijai? Rytų ar Vakarų? Neapsisprendžiu, kur čia pasiduot...
Vilnijos krašto langai:

sakyčiau gal vakarų.. bet šiaip tai vilnius kaip ir kiekviena sostinė turintis daug atvykėlių miestas, viskas persimaišę, tai manau gryno regioninio stiliaus čia sunku būtų rasti. o langų foto čia pačios fotografuota? vilniuje ar aplink jį, ar belenkur..?


o dėl dėželės, kogero vėlgi, ne tiek technika kalta, kiek tai kas joje vaizduojama . šiuo atveju šitoj dėželėj rokokinis puošybos elementas ant medinės dėžės (rokokas asocijuojas su prabanga ir brangiomis medžiagomis), ir greta urbanistinio peizažo ir dar iš visai kito amžiaus (juolab, kad vilniaus nepavadinsi rokokiniu miestu) yra akį rėžiantis anachronizmas . plius nedera ir formalistiniu požiūriu (ant šonų vaizdas dinamiškas, ažūriškas, grakštus, viršuje statiškas, monumentalus..) vienintelis dalykas kas čia suderinta tai koloritas. kuris ir atrodo lietuviškas, nes šiltas, "medinis", derantis prie medinių baldų. tai ir apgauna..
tiesa sakant baisu ir pagalvot, jei žmogus imtusi dekupažint tikrą vertingą antikvarinį baldą..