Kiek Jums buvo metų, kai pasipiršo vaikinas?

Oi nee, aš labai neazartiškas žmogus

Jei rimčiau pratęsiant negyvenimo/gyvenimo prieš santuoką temą. Jeigu pagyvenus kartu kokius metus vyksta vien barniai, kivirčai ir kyla daug streso, tai gal neverta tuoktis?

tai gal tada iš viso niekada neverta tuoktis, nes barnių bus santuokoj šimtais

visiškai nepritariu nuomonei, kad jeigu apsigyvensi nesantuokoj tai vargu ar susituoksi jau paskui

visų pirma ir pati esu gyvas pavyzdys, kaip tris metus gyvenus kartu sėkmingai planuojamės santuoką, ir dabar esu tokio amžiaus kad dauguma draugų jau susituokę arba planuoja, tai visi jie prieš tai pagyveno kartu, ir rezultatas - esama santuoka arba įsibėgėjęs planavimas

o jei šiek tiek su ironija tai nereik susirast tokio chamo kuris net santuokos bijo o tariasi kad myli

O jūs matote skirtumą tarp "bus barnių" ir "vien barniai"? Barniai yra normali santykių dalis, bet nuolatinė tokia būsena, kupina streso abiems pusėms, yra blogas ženklas.
Aš draugų tarpe neturiu nė vieno pavyzdžio, kas būtų tuokęsis kartu nepagyvenęs, visi gyveno kartu iki santuokos, kai kurie ir gan ilgai.

I tema:
Pirsosi (beveik) kai buvau dvyliktoke, o jis tik istojes i universiteta, po keliu menesiu draugystes. Gyvenome skirtinguose miestuose, tai pries gimtadieni atvaziavo, pradejo kalbet apie tai, kad kai susituoskim, tai busiu kaip karaliene, nieko man nereikes daryti, jis dirbs ir aprupins viskuo, o as galesiu namuose tvarkytis, su draugem i grozio salonus vaikscioti (kad vyrui ir sau grazi buciau), o jam tik valgyt padaryt, pabut su juo, vaikus augint... Nu tokia pasaka, bet ja jis nuosirdziausiai tikejo ir to norejo. Zodziu supratau kur link kalba eina (ir pauksciukas paciulbejo apie zieda), tai nusukau kalba, o kai issitrauke zieda, kol nespejo nieko pasakyt aiktelejau kokia grazi gimtadienio dovana Zodziu issisukau nuo pirslybu ir nemalonios situacijos, kai reikia pasakyti NE. Niekada nenorejau to, ka jis siule ir jei net per kelis menesius to nesuprato (o gan daznai kalbejau apie stojima i universiteta, karjera ir t.t.), reiskias zmogus ne man. Neuzilgo keliai issiskyre. Teko girdet, kad dabar laimingai vedes
Dabartinis MB gan tradicisku paziuru ir vestuviu tema aptarta. Kai susitvarkys finansai, apsigyvensim kartu ir jei viskas gerai pradesim taupyt vestuvem

Kaip tik nekarta teko girdeti, kad kaip tik po vestuviu maziau stengiasi, nes jau viskas - suvystytas, niekur napabegsi. Vat ir vyras gali but nesiskutes, moterys nesisukavusi, zodziu rutina ir kasdienybe O siaip jei zmones tikrai netinka vienas kitam geriau tai suzinot tik pagyvenus kartu, nes susituokti ir iskart skirtis tai daug nervu kainuoja Deja ne visos problemos issprendziamos vien del to, kad santykiai iforminti.

Aš asmeniškai niekada tokio dalyko savo aplinkoje negirdėjau. Bet kas iš to?

Nėra vieno teisingo, apibrėžto varianto. Reikia tai įsisąmoninti, nes remiantis kažkokiomis nuogirdomis kaip pavyzdžiais kuriant savo gyvenimą, projektuojant galimybes ir pasirinkimus, galiausiai išeina šnipštas. Taip kad man atrodo beprasmiška šnekėti apie tai kas kam nutiko susituokus - kiek ilgai gyveno, išsiskyrė ar kaip tik labiau suartėjo. Kiekvienam tai individualu, o tuo labiau kiekvienai porai.
Rutina mus lydi nuolat, ar mes gyvename susimetę daiktus, ar susituokę, ar būdami vienišiai.

Su kitkuo sutinku

Vyras gali niekada nepasipirsti. Galbut jam patogu taip gyventi, tad laukit laukit mergeles kol pastips kumele

Man 21, jam 25 metai, po pusmečio pažinties

Kokie dar galimi variantai? Papasakokit ką nors naujo, nes jau atsibodo tos pačios giesmelės

Daugybe vyru nesiruosia pirstis, o kam? Juk gyveni susimetus esi apskalbtas, pamaitintas, lovoje patenkintas? Kam ? Kam to ziedo reikia? Nesipersi - vadinasi nieko nezadi. Atsibodo, pamete nuejo. Is mano artimo zmogaus patirties galiu pasakyti, yra toks vyru tipas. Jie gyvena patogiomis salygomis ir megaujasi naujovemis. Tikrai nemanau kad verta nerimataut del pirslybu... Jei vyras nerodo jokiu zenklu del bendros ateities - greiciausiai jis bus vienas is to tipo. Cia yra mano asmenine nuomone. Rimtesnis vyras negaiztu laiko su panele, jei matytu kad nera bendros ateities.

O kodėl kalba vien eina apie vyrus, negi moterys patogiom sąlygom negyvena?
Aš savo aplinkoje pažįstu nemažai rimtų vyrų, kurie be galo nori vestuvių ir šeimos. Jie ir negaišta laiko su merginomis, kurios yra ne tos.

Na cia tik buvo mano alternatyvus pamastymai apie pasisakyma, kad po vestuviu daugiau stengiasi zmones, nes jie seima Asmeniskai tai nemanau, kad stengsiuos daugiau ar maziau vien del statuso O siaip sutinku Pagal kitu patarimus negyvensi, bet vistik smagiau yra mokintis is kitu klaidu ir zinot kas gali buti, pravercia


Moterim galioja tos pacios taisykles, jei jos neistekejusios, gali lygiai taip pat palikti sugyventini ir iseit pas kita, kuris geresnis, grazesnis ar dar koks -esnis Is savo rato zinau pavyzdi, kur vaikinas is kailio neresi, isimylejes iki ausu dare del jos viska, o panele tik stume laika su juo, laukdama tikrojo. Vat taip. Bet kokiu atveju, visokiu variantu yra. Mano subjektyvia nuomone jei vedybos taip svarbu reikia su vyru tiesiai sviesiai apie tai pasikalbeti, be uzuolanku, zinant kokius kompromisus gali priimt (pvz jei naudotu pasiteisinima, kad nera pinigu, tik susirasyti be jokiu baliu). Ir galiausiai jei nejuda is vietos, tai daryt isvadas. Neisivaizduoju kaip reikia metu metus tiketis ir nieko negauti