Kiek Jums buvo metų, kai pasipiršo vaikinas?

O kodėl po 10 metų draugystės santykiai nejuda, gal juda, tik ne kiekvienas mato.
O kaip po santuokos juda santykiai? Man dar netekėjusiai, atrodo, kad tiesiog stovi vietoj, nes nelabai yra ko link judėti.
O kas dėl pasaulio maišymo, juk ir ištekėjus/vedus gali tą pasaulį maišyti skersai ir išilgai.
Pas mus kažkodėl gajus toks požiūris, kad ištekėjus/vedus tai būk ramesnis, šeimyniškesnis, sėdėk ramiai namuose, neik vienas linksmintis, nes juk turi žmoną/vyrą ir tiek žinių iš tavęs. Net ir draugai kurie nevedę/netekėję kitaip žiūri, mažiau kviečia, nes jau šeima ir t.t. Kažkoks iškreiptas požiūris.
Žinoma, yra kurie taip nedaro, kuriems tavo statusas nesvarbu. Bet... pvz turiu užtektinai... Ir asmeninių, nors dar nesusituokę esam, o tik gyvenam kartu...

na yra kartu buvimo etapai, kartu ejimas i prieki, o po 10 m. arba viskas sustoja, arba atsiranda seimyninis gyvenimas tik vaidinant, kad stampo nereikia o santuokoj yra nuolatinis judejimas, bunama dviese, planuojami vaikai ir pan. del to pasaulio maisymo tai sutinku, kad cia tik stereotipas, galima ji maisyti ir susituokus, bet is tikruju viskas siek tiek aprimsta tiesiog ir viena, ir kita puse tam tikram taske kazko atsisako del santykiu, buvimo kartu, to seimos zidinio kurimo namie sedet ir savo gyvenimo atsisakyti aisku niekam nereikia, bet neistekejusios moters gyvenimas vis tiek siek tiek kitoks. jei ne trupucio istekejus nesikeicia, irgi nenormalu

*Na, bet ir nevedę planuoja vaikus, būna dviese, eina į priekį santykiai. (na, būna kad ir neina), ir koks tas nuolatinis judėjimas? Na, vaikai, ok susiplanavo yra. Kas toliau? Iki pensijos dar toli, ar vaikų auginimas judėjimas? Jei taip, tai poros kurios augina nesusituokusios irgi juda į priekį Čia tik šiaip, pamąstymai, kažko konkretaus neteigiu, nes nežinau.
**O kas turi keistis? Va, gyvenu su draugu, susimastom tuoktis, pasirašom ant liudijimo, ir viskas. Na, grįžtam namo ir toliau gyvenam, kaip gyvenom, su tokia pat rutina, su tokiais pat darbais ir mokslais.
O kas keičiasi? Na, kas nors konkretaus. Nes sakau, pati nežinau, tai ir įdomu, kas tas kitaip.

Tai esmine mintis del to, kad nenormalu, jei zmones vienoje draugystes pakopoje sedi n metu, kazkas yra ne taip, jei nepajudama link santuokos, mano nuomone nesusituokusiu poru, kurios kartu veda bendra uki, su susituokusiomis nelyginu, nes manau, kad visgi cia labai skirtingas dalykas. t. y. skiriasi santykiu judejimas, kai jie normlaiai vystosi, ir kai draugyste yra su santuokos atributais. jei zmones po ilgo laiko neisipareigoja, kazkas yra negerai. tik kvaili pasiteisinimai, kas zyme pase nieko nereiskia. daug reiskia ir viesas isipareigojimas, ir teisine padetis, viskas viename. kai poros vengia santuokos, man paprasciausiai kyla klausimas, kodel jie nenori pazadeti saugoti vienas kita pries visa pasauli

ta pasikeitima sunku apibudinti. visu pirma, tai kaip nauja santykiu pradzia. priesaika pries Dieva, artimuosius ar kazka kita duoda visai kita atsakomybes, atsidavimo lygi santykiuose. t.y. vienas dalykas yra gyventi kartu ir zinoti, kad bet kada susipykus trenksti durim ir viso gero (beje, ir as su vyru iki vestuviu gyvenome kartu kuri laika, tad zinau ta skirtuma), o santuokoje yra visai kitoks santykis, bendrumas, visose situacijose "mes", o ne "as". kazka kartu kuri, kazko vardan santykiu atsisakai. vaikai, namai ar kazkas kitas yra tik vienas is etapu. taip, nesusituokusios poros, auginancios vaikus, irgi juda i prieki, bet klausimas yra kodel nejuda i prieki santykiu lygmeny. jei turi vaika kartu, kaip gali nenoreti tureti seima kartu tokiu atveju dazniausiai poros nori vaiku, bet del kazkokiu priezasciu planuoja, kad sitas partneris - tik laikina stotele.


nu zodziu sunku paaiskinti ta pokyti reikia tuose batuose pabuti, kad suprasti kaip neimanoma paaiskinti, ka reiskia buti mama, vaiku neturinciai moteriai taip ir su santuoka sunku tuos zodzius surinkti bet siaip visada agituoju visas samoningas jaunas poras, kurios nori seimos, to noro nesivarzyti, nes atsakingai ta zingsni zenge tikrai nenusivils seima

Man dažnai atrodo, kad santuoka vienas etapas, vaikai kitas. Ir tada jau viskas, jokių etapų nebėra. Na, nebent 5, 10, 20 santuokos metų. Bet ar tai tokie rimti žingsniai kaip: gyvenimas kartu, santuoka, vaikai. Juk jau nebe.

Kad tuokiasi tai čia viskas gerai, jei tik abu to nori.
Bet kai moteris pradeda vyrą įkalbinėti, nes va klasiokė Onutė prastesnė, o jau ištekėjus, kaimynė Marytė jau irgi vestuves planuoja. Tai 'davai' ir mes. Nes 'aš' noriu. O patikėkit, taip yra daug, kai moteris spaudžia tam vyrą.
To turi norėti abu. Savo laisvu noru (ar kaip ten sakoma per ceremoniją), to neturėtų įtakoti Onutė ar Marytė, ar giminės, ar nėštumas...

Man pasipiršo po metų draugystės. Tada man buvo 21 m., vyrui dešimčia metų daugiau. Nesijaučiau per jauna. Jaučiausi pasiruošus, norėjau to. Čia kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas kada jis nori ir kada būna pasiruošęs sukurti šeimą. Susituokėm po pusmečio nuo sužadėtuvių.
Apie santuoką tai razinka999 labai gerai viską išdėstė. Pritariu jai

Na tikrai pasipiršimas vienas žingsnis į priekį, bet vis tiek neapsaugo nuo sužadėtinės statuso visam gyvenimui jei draugauji kokius 6 metus, tada dar 6 metus esi sužadėtinė... hm, kaip kam išeina, na bet tikrai, dar nėra kur skubėti

del spaudimo pritariu, kad visiska nesamone tik yra tokiu poru, kur vienas partneris nori santuokos realiai, bet del kito nenorejimo susigalvoja simta tariamu priezasciu, kodel dar ne. tai tada manau reikia kalbetis, o ne tyleti

Man irgi atrodo, kad retas 22 metų vaikinas mąsto apie piršlybas. Ir net jei suvokia, kad nori ar norės šeimos ateityje, net jei jam yra svarbi šeima, dabar galvoje greičiausiai sukasi visai kiti klausimai.

Aš irgi jauna ištekėjau ir nesigailiu, bet kas tinka vienai porai, nebūtinai tinka kitai. Mano vienas bičiulis su savo klasioke "draugavo" beveik 15 metų - abu studijavo, darė karjerą. Vedė tik tada, kai nusipirko ir susiremontavo butą ir pagyveno jame kartu porą metų. Kiek žinau, bent iš vyro pusės jokių dvejonių nebuvo, tiesiog gyvenimo sąlygos buvo tokios - būsima žmona studijavo užsienyje, o jis darė karjerą Lietuvoje.

visiskai pritariu siam pasakymui
nes kad ir mes ,tuoksimes po 8 metu draugystes ir 3 metu suzadetuviu, niekada neskubejome del vestuviu, nes yra ir svarbesniu dalyku uz jas. Visus tuos metus gyvenome kaip seima, viskas bendrai, bendri interesai bendri norai ir siekiai. Turime gera pagrinda po kojomis, daugiau laisvo laiko, nes kaip sakoma didieji darbai padaryti, tai kaip ir galime pradeti kurti seima - vestuves po to vaikai.
tad kazkuri cia minejo kad jei jau pora ilga laika kartu tai vadinasi kazkas negerai tarp ju yra, nesakau gal yra tokiu poru, bet kitoms vestuves nera pagrindinis dalykas, yra svarbesniu siekiu.

21 metai ir 8 men