O as, mielos mamos, visom keturiom tik uz montessori! Man teko 3m dukra vest i paprasta grupe, po to pervedziau i montessorine, tai vaiko nuotaika ir tobulejimas skiriasi kaip diena ir naktis. Gal cia del to, kad pataikem pas labai geras aukletojas, o ir grupe draugiska, todel jai taip prilipo ta metodika. Netiesa, kad tokia grupe netinka aktiviems vaikams,nes musu grupeje yra hiperaktyvus vaikas, lanko jau 2metus ir puikiai adaptavosi.
Apie pati metoda jau daug prirasyta ir siaip internete galima rasti nemazai info, bet man tai labai smagu del savo dukros. Isivaizduokit, sedam namie prie pietu stalo, o dukra ramiausiai nueina, pasiema is spinteles peili ir pati graziai susipjausto blyna. Vos is koto neisgriuvau, o ji man ramiai sako: mane aukletoja ismoke. Kita karta radau ja vonioj rusiuojant daiktus pagal dydi ir skaiciuojant iki 10. Ai, sako, mane drauge ismoke skaiciuot. Aisku, namie irgi nemazai su ja uzsimineju, bet smagu kai ateinu pasiimt vaiko (palieku tik iki pietu) ir randu ja ne su pigiom barbem zaidziancia (su jom ir namie gali pazaist kai mamyte uzsiemus

) o atsisedusia ant zemes su kitais vaikais ir net issiziojus klausancia kaip aukletoja pasakoja ir vaizduoja kaip zeme ir kitos planetos sukasi aplink saule. Nu nezinau kaip jai seksis adaptuotis mokykloje, bet kad savo grupe ir aukletojas ji dievina tai faktas. Gaila tik vieno, kad tenka daryti nemazas pertraukas del ligu (nuo ju net montessori neapsaugo

). Tai kai buna namie, vis apie darza zyzia... Dar labai daug gero galeciau prirasyt apie ta grupe, bet ka jau cia...
Labiausiai tai dekoju aukletojom ir labai sauniai direktorei