QUOTE(linius @ 2011 09 28, 16:53)
Noriu pasismalsauti, ar cia pas Jus kolektyve tokios sventimo tradicijos, kad jubiliejaus pasibuvimai net vedami, ar cia Jus rengiates privaciai sventei?
Sveikutės, skruzdėlytės

(mano asmeniniai vaikai kaip tik žiūri Skruzdėlytę Tauškalytę

)
Apie baliukus galiu labai daug ką papasakoti

Dažniausiai man užkrauna tokią veiklą

- jau ir bloga darosi.. Bet yra keletą minčių, kuriomis remdavausi
Pirma - darydavau gyvenimo taurę... Gamindavau kokteilį... Jį galima pasirinkti kokį norį. Nusipirkdavau gan nemažą taurę, šalia sustadyvau įvairių spalvų gėrimus. Pirma pildavau degtinę -ir pradėdavau .... Gyvenimo taurė prieš nnn metų prisipildė gyvybės vandens. Jo daug, nes visas gyvenimas priklauso nuo vandens.. (nu kažkas panašaus, nes dabar greitai improvizuoju).. Tada pilu raudono ko nors (pagal koktelį) ir sakau, jog tai meilės spalva, be jos gyvenime tamsu ir nyku... Tada ką nors šampanizuoto - prabangos ženklas - kiekvienas žmogus gyevnime yra labai brangus ir bla bla bla.. Tada duodu paragauti jubiliatui ir klausiu "Tai koks tas jūsų gyvenimo skonis?" - dažniausiai būna labai skanu, tad visi bet kuriuo atveju sako, jog gyveno smagiai ir ta ta ta...
Po to esu sveikinimo metu kūrusi gyvenimo puokštę (čia simboliai gali būti ir spalvos ir pačios gėlės)... Pradedu nuo baltų - tuomt sveikina giminės, nes tai gimimo, tyrumo spalva... RAudona splava - meilės. Sveikina vyras ar draugai.. Pagal situaciją .. Kol visi susveikina, pasigamina visa puokštė...
Dar esu dariusi oficialiai direktoriaus sveikino daliai - visi sveikintojai ant molberto turėjo nuspalvinti tam tikros splavos "lopą" su atitinkančios spalvos dažais. Viskas buvo paprastu pieštuku jau iš anksto sužymėta... Po visų sveikinimų gavosi labai gražus paveikslas Pėdos... Nes žodžiai buvo apie tai, kad mes per gyvenimą žygiuojame - ir kuo didesni mūsų darbai tuo gilesnės ir ryšknės pėdos ar kažkas panašaus... Drįstu pasakyti, kad visi buvo.....
O dabar paskutinis irgi labai gražiai gavosi.. Sveikinome kolegę. Mūsų sveikintojų buvo apie 20. Visos sustojome ratu ir mėtėmės siūlų kamuoliu sakydamos linkėjimą iš jubiliato vardo raidės. Priešistorė buvo tokia, kad mes visi gyvenime esame susaistyti nematomais ryšiais...
Tada gavosi po linkėjimų tokia raizgalynė. Visos sveikintojos susibūrė tada į ratą... Tiesa, paskutinis metimas kamuoliuko buvo jubiliatui... Tada jubiliatas pradėjo sukti tuos savo "ryšius" į kamuolį, atgal vynioti ir visos kolegės vėl prasiskleidė ištiesdamos numegztą šaliką - tipo mūsų meilės, šilumos, pagarbos įrodymą...
Nu tikiuosi kas nors ką nors suprato
Šiaip, sveikinamės apvaliais jubileijais.. Kitos kolegės gamino laikraštį apie jubiliatą, perkurdavo žinomą dainą ir ją padainuodavo, po to nuotraukas atsiųsdavome ir viena sudėdavo į pateiktį su mūsų palinkėjimais..
Uch... Rašau retai, bet gausiai
Merginukės, gal kokias pateiktis turit apie vertinimą? Noriu kalbėti apie tai tėvų susirinkimui, tad reikia idėjų.. Gal kuo pagelbėsit?