QUOTE(simoselis @ 2012 02 10, 10:11)
Čia mano tie konservai buvo Akmenukai gali būti bet kokie (nors gal gražiau tie dekoratyviniai būtų), kriauklių daugybę turėjau (reikėjo statant šeimos namą - pulkas "dėjo" stogą sakydami po linkėjimą). Kriaukles įvardijau kaip jūros nostalgiją, nes jaunieji Klaipėdoj gyvena Gimtųjų namų šiluma - medžio gabalėliai. Man pasisekė, nes vyras medienos perdirbimo įmonėj dirbo, tai nebuvo sunku jų gauti. Ten jie pilami lauk, nes laikomi šiukšlėmis - o man jie tokie labai , nes gražūs, apsišlifavę, kaip iš pajūrio. Pavardė - ant lapo parašyta jaunosios pavardė, meškiukai guminukai, gabalinis cukrus, kavos pupelės, lūpų dažai, vyno kamščiai ir dar lėlę lygtais buvau įdėjusi Idėja buvo ta, kad reikėjo užkonservuoti jaunosios pavardę. Ir primąsčiau, kad reikia "prieskonių" visokių. Konservavimą dariau iškart po netikro santuokos liudijimo skaitymo. Kai aistros nurimo, paklausiau jaunosios, kokia jos pavardė. Aišku, ji manęs perklausė, kuri pavardė. Tai pasakiau, kad daugiau nesibalamūtintų, tai seną pavardę duosim jaunikiui užkonservuot. Aš skaičiau receptą ir daviau jaunikiui ingridientus. Gaila, kad jis visko pylė tik po truputį, tai jovalas toks išėjo, bet ką padarysi Visą vainikavo stiklainio uždarymas tikra mašinėle ir konservų perdavimas saugoti uošviui
aciu uz issamu atsakyma, reiks kazka galvot panasaus