QUOTE(mintas @ 2011 09 20, 18:35)
Skaičiuoklė tikrai patogi. Nėmėgstu daug skaičiuoti, nes reikia formulių ieškoti, vėliau visokių reikšmių, o skaičiuoklėj tik tave dominančius parametrus suvedinėt tereikia, super dalykas. Tik vat su ventiliacija tai iki galo ir neišsiaiškinau.
Kuo užkliuvo man pacituotos mintys. Narvid siūlo susivesti visus dydžius ir skaičiuotis, pamatysi, kur daugiausiai nuostolių patiri ir ten daugiau šildykis. Tesingai supratau tavo mintį Narvid?
Jei taip, tai atitvarų plotų skirtumai gali skirtis ženkliai, atitinkamai išvados gali gautis neteisingos.
Kad vaizdžiau būtų pabandysiu pateikti įsivaizduojamą pavyzdį. Sakykim nuosavas namas yra 4 aukštų su plokščiu stogu. Vieno aukšto plotas 5m2. Sienų aukštis 3m. Taigi stogo ir pamatų plotai bus po 5 metrus, o sienų plotas bus 144 kvadratiniai metrai.
Jei suvedinėsi gautus plotus, nuostoliai per stogą ir pamatus bus kapeikos, o visi nuostoliai bus per sienas. Taigi, vadovaujantis logika, kad reikia suvienodinti nuosotolius per skirtingas atitvaras, stogą ir grindis apšiltini mizernai, o sienas apšiltini labai labai stipriai. Pagal skaičiuoklę gausis, kad visos atitvaros praleidžia vienodai. Tingiu skaičiuot bet sakykim stogas ir grindys gausis po R0,1, o sienos R20. Pagaunat mintį? Su tokiu apšiltinimu per sienas galima sakyti iš vis jokių šilumos nuostolių nebus, nes stogas ir grindys bus termo (jau norėjau rašyti šilumos
) tiltelis.
Mano manymu, kai ieškai kokiais sluoksniais reikėtų parinkti šiltinimo sluoksnius, visų atitvarų plotą reikia paimti vienodą, sakykim 1m2, ir formulėje keisti tiktai lauko ir vidaus temperatūras (sakykim nešildomos gridys ties jomis vidaus temperatūra 18 laipsnių, lauko 8, sienos - vidaus temperatūra 20 lauko -20, stogas - vidaus temperatūra 22, lauko -20. ir tokiu principu ieškoti namo apšiltinimo sluoksnio storio, o plotus suvesti reikėtų tik norint išsiaiškinti reikalingo šildymo prietaiso galingumą.
Tokie būtų mano pamąstymai, dėl minčių pacituotame tekste.
Kuo užkliuvo man pacituotos mintys. Narvid siūlo susivesti visus dydžius ir skaičiuotis, pamatysi, kur daugiausiai nuostolių patiri ir ten daugiau šildykis. Tesingai supratau tavo mintį Narvid?
Jei taip, tai atitvarų plotų skirtumai gali skirtis ženkliai, atitinkamai išvados gali gautis neteisingos.
Kad vaizdžiau būtų pabandysiu pateikti įsivaizduojamą pavyzdį. Sakykim nuosavas namas yra 4 aukštų su plokščiu stogu. Vieno aukšto plotas 5m2. Sienų aukštis 3m. Taigi stogo ir pamatų plotai bus po 5 metrus, o sienų plotas bus 144 kvadratiniai metrai.
Jei suvedinėsi gautus plotus, nuostoliai per stogą ir pamatus bus kapeikos, o visi nuostoliai bus per sienas. Taigi, vadovaujantis logika, kad reikia suvienodinti nuosotolius per skirtingas atitvaras, stogą ir grindis apšiltini mizernai, o sienas apšiltini labai labai stipriai. Pagal skaičiuoklę gausis, kad visos atitvaros praleidžia vienodai. Tingiu skaičiuot bet sakykim stogas ir grindys gausis po R0,1, o sienos R20. Pagaunat mintį? Su tokiu apšiltinimu per sienas galima sakyti iš vis jokių šilumos nuostolių nebus, nes stogas ir grindys bus termo (jau norėjau rašyti šilumos
) tiltelis. Mano manymu, kai ieškai kokiais sluoksniais reikėtų parinkti šiltinimo sluoksnius, visų atitvarų plotą reikia paimti vienodą, sakykim 1m2, ir formulėje keisti tiktai lauko ir vidaus temperatūras (sakykim nešildomos gridys ties jomis vidaus temperatūra 18 laipsnių, lauko 8, sienos - vidaus temperatūra 20 lauko -20, stogas - vidaus temperatūra 22, lauko -20. ir tokiu principu ieškoti namo apšiltinimo sluoksnio storio, o plotus suvesti reikėtų tik norint išsiaiškinti reikalingo šildymo prietaiso galingumą.
Tokie būtų mano pamąstymai, dėl minčių pacituotame tekste.
tai gali ivest į ta stulpeli kur atitvaru m2 vienetus ir skaičiuotis pagal tai arba žinai savo atitvaru m2 primeti arba klausi tarkim rangovo kiek kainuos tas ar tas atitvaras pastorint tarkim 5cm žinai kaina. pakeiti 5cm ta atitvara matai kiek sutaupai. viena padalini iš kito ir turi metus per kuriuos atsipirks. su 1m2 ne taip vaizdžiai atrodo idedi 10lt sutaupai tarkim 0,86lt o kai moduliuoji su visu namu jau matai kaip keičiasi bendros išlaidos(kartai net nesusimastai permokėdamas tarkim už kelis m2 tarkim pliteliu nes tai neesminė suma o kai kalba eina apie šimtus m2 pradedi rimčiau skaičiuoti ar tikrai tau jos tokios gražios, šiuo atveju kalbu apie šiltala ar jis atsipirks) kitas momentas šilodimo budas aš savo atveju ten imečiau dujas, kitiem ypač keno m2 mažesnis (bet irgi tikslingiau skaičiuoti ne namo m2 bet atitvaru nes 100m2 3m aukščio taisiglingas 10x10 namas 120m2 sienu netaisiklingas su išsikišimais gali net dvigubai daugiau m2 sienu buti) geriau rinktis elėktrini šildima ir investuoti likiusius pinigus į atitvarų šiltinima. ir atvirkščiai su dideliais atitvarų m2 gal pigiau bus su geru cop žv pastatit ir mokėt už šildima tiek pat mažai.
skaičiuojant sienu ir lubu metinius nuostolius vesti reik ne -20 o 0 (lt šildimo sezono vidurkis, gali pasiieškoti tikslesnio savo miesto. jei gerai pamenu kl. +3 kn. +1 ut. -1) o jei maksimalia galia skaičiuoji tada kokius -25 bet vėl gali kisti kuriamia mieste.
ventiliacija ten nuėjau lengvesniu keliu ir palikau iš lauko grižtanti ora pasiskaičiuoti patiems pagal savo irengini ar be jo.
t2 vidus +20; t1 laukas 0 be rekupo
ten ivesta t2 +20; t1 +18 rekupas 90proc
bet nutarėm kad realei rekupai duos 80proc tai reikėtu t2 +20; t1 +16 čia metinėm nuostoliam skaičiuoti.
galei skaičiuoti t2 tas pats +20; t1 be recupo -25 ir atitinkamai pagal rekupa. jei 80proc tai t1 +11
jei apie tai nesupratai, arba patikslink kurios vietos.
