Tiksliai nepamenu kur skaičiau, be to nepamenu ir tikslių dydžių, bet mintis buvo tokia. Jeigu grindys nešildomos, pamatai gali turėti mažiausią šiltalo kiekį, sienos truputį daugiau, stogas daugiausiai. Jei grindys šildomos, stogas ir sienos išlieka tokie pat, o pamatai šiltinami iki stogo lygio.
Iš akies primetu, kad nešildomoms grindims, kai sienoms planuojama R10, turėtų užtekt R7-R8, gal net R6. Na čia paskaičiavus tikslesnį dydį galima surasti. (nelabai primetu, ant kiek stogą šiltinti, turiu įtarimą, kad stogui reikia skaičiuoti susisluoksniavusio oro šilčiausią temperatūros vertę, kuri gali laikytis palei lubas, bet aktyvios ventiliacijos atveju neturėtų būti didelių skirtumų, atitinkamai ir stogas neturėtų būti ženkliai labiau apšiltintas nei sienos).
atleiskit ne šios srities praktikui už tokį klausimą, bet argi su drenažu ir hidroizoliacinėmis medžiagomis negalima pasiekti norimo sausumo? O ekstrudinis putplastis, kurio drėgmės ilgalaikis vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje yra <=1%?
Teorijoje yra teigiama, jei medžiaga tvirta, ji nebus šilta, o jei šilta, ji nebus tvirta. Žvilgtelėjau į tuos blokelius. Jei teisingai supratau iš nuotraukos, tai kieta dalis-keramzitbetonio pagrindu, o tarpai užpildyti putplasčiu. Lenkiškai nesuprantu, tai net nebandžiau gilintis. Iš blokelio rašto matosi, kad horizontale kryptimi, tie blokeliai tikrai turi būti pakankamai šilti, galima sakyti eliminuoti galimi šalčio tilteliai (keramzitbetonis nors ir pakankamai šilta statybinė medžiaga, bet vis tiek stipriai nusileidžia pagal termoizoliacines savybes putplasčiui). Bet vertikalia kryptimi, kas svarbiausia šiuo atveju, galima sakyti, kad blokelių šiluminė varža bus labai artima paprsatų keramzitbetonio blokelių varžai. Tad nemanyčiau, kad konkrečiai nurodyti blokeliai tinka nurodytai užduočiai.
Iš kitos pusės, kai domėjausi juostinių pamatų apšiltinimu iš apačios, susidūriau su dabar nepamenu, bet kažkas apie 700kPa stiprumo viena iš putplasčio rūšių, tad padarius pagrindą storesnį ir pirmą eilę plytų iškart už jo reikiamo pagal apkrovas storio, galima tikrai pasiekti norimą razultatą. Klausimai kyla dėl putplasčio atsparumo išvirtimui bet tai neesmė, dabar filosofuojam apie teorinę galimybę statytis šiltai ant neapšiltintų pamatų.
Mano nuomone šiek tiek teisingiau būtų ant gal šiek tiek silpniau apšiltintų pamatų mūryti sienas iš didesnės šiluminės varžos blokelių, tokių kaip akytbetonis ar keramzitas. Tokiu atveju, nors tai ir bus šilumos tiltelis iš šaltesnių pamatų, bet šalty neperdavinės per pamatus atvėsinta visa siena, kaip būtų, jei siena būtų betoninė ar iš kitų laidesnių šilumai blokelių, nekreipiant dėmesio kad ir į nežmoniškai didelį sienų šiltalą (šalčio tiltelis eliminuoja didesnio šiltinimo poreikį). Su šiltais blokeliais šaltesnės bus tik pirmosios blokelių eilės. Nors iš tikrųjų, mūrijant iš blokelių, pamatus vis tiek geriau apšiltinti
.
dėl atitvaru varžu galima bamoduliuoti mano primitivioje skaičiuoklėje parink pvz nešiltomu grindu vidaus t koks liks 18 ir žiurėk kokia nauda duoda papildomi sluoksnei vienosia ar kitosia atitvarosia ir atvirkščiai, gal nebus labai tikslu bet bendra vaizda susidarit galima kur galima pataupit o kur pakankamai gtreit atsipirks. galbut stogui reikėtu iverti šilumos inertiškuma ar kaip ten jis vadinas, bet kita vertus sienos dar didesnias nuo vėjo.
visi žiuri kad tarp šiltalo sluoksniu tilteliu nėra, (bent jau aš iškart nors pagal diskusijas tai dauguma) nors jie neaktualus, o kad nuo pamato šals sienos kaip ir praleidom. tai čia gaunas kuo ploniasnė siena tes pamatu tuo mažesnis šalčio tiltas. o naudos tik iliuzija iš tu blokialiu.