Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 9

QUOTE(Vilienė @ 2011 09 19, 17:38)
1. Argi? Negi karkasas ant karšto ugnikalnio stovės?

Pritariu DEU. Karkaso grindis galima apšiltinti ir ant neapšiltintų pamatų, pilnai išvengiant bet kokio galimo šilumos tiltelio.

QUOTE
O plokštė su savo atramos plotu kaip tik daugiau šansų ant prastų pagrindų turi.


Plokštieji pamatai, be konkurencijos geriausias pasirinkimas statant PN, pamatų apšiltinimo klausimu, turintis ir daugiau privalumų, vieną kurių ką tik paminėjo Vilienė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 19 rugsėjo 2011 - 18:52
QUOTE(mintas @ 2011 09 19, 19:51)
Pritariu DEU. Karkaso grindis galima apšiltinti ir ant neapšiltintų pamatų, pilnai išvengiant bet kokio galimo šilumos tiltelio.


Jei pradžioje darome pagrindą, apšiltiname - tada PP, o jei tą patį darbą po karkaso surinkimo jau ne be? Karkasui, kaip lengvai konstrukcijai tikrai nereikės dvigubo armavimo, tai finale bus idealiai tas pats kaip šiltos grindys ant grunto. Ar nelengviau pasidaryti viską kol atviros erdvės, kol galima lengvai prieiti su siurbliu, paskui užsitrynti su mašina ir turėti gatavas juodgrindes? PP karkasui tinka nė kiek ne blogiau nei bet kurioms kitoms sienoms. Šitoje situacijoje įžvelgiate karkaso privalumą? Aš įžvelgiu 4u.gif
Pastabėlė apie tiltelius - dažniausiai tai šalčio, ne šilumos tilteliai smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 09 19, 19:28)
Pastabėlė apie tiltelius - dažniausiai tai šalčio, ne šilumos tilteliai smile.gif


Praktiškai, tai šiluminės energijos nutekėjimo tiltelis, iš vienos pusės šyla iš kitos šąla. Turbūt teisingiausia juos būtų vadinti termo tilteliais.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2011 09 19, 19:28)
Šitoje situacijoje įžvelgiate karkaso privalumą? Aš įžvelgiu 4u.gif


Aš visai pamiršau, kad ir karkasas gali turėti betonines grindis smile.gif. Jei mąstoma apie betonavimą, šildomas grindis, tada taip, bet jei be betono, turiu įtarimą, kad neapšiltinti poliai būtų pigiau.

Aš privalumą matau ir PP palyginus su visais kitais pamatais. Bet iki šiol neturiu visų atsakymų į iškilusius klausimus, todėl renkuosi tai, į ką žinau atsakymą.

Mano manymu žmonės labiausiai bijo nežinios wink.gif.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 09 19, 20:54)

Aš visai pamiršau, kad ir karkasas gali turėti betonines grindis smile.gif. Jei mąstoma apie betonavimą, šildomas grindis, tada taip, bet jei be betono, turiu įtarimą, kad neapšiltinti poliai būtų pigiau.


O aš atvirkščiai - neįsivaizduoju namo be tvirtų betoninių grindų, net nepagalvojau, kad gali būti lentos ant šiltinimo biggrin.gif tokiu atveju galima išvengti betono, bet sandarumą per grindis teks užtikrinti kruoščiu plėvelių klijavimu.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 09 19, 17:38)
1. Argi? Negi karkasas ant karšto ugnikalnio stovės?

Na čia žiurint kur turi sklypą. biggrin.gif
Jei rimtai tai mūrinio namo sienos šilumą perduoda tiesiogiai pamatui. Neizoliavus sienų nuo pamato arba pamato nuo grunto turime nemažus šilumos nuostolius. Karkasinio namo atveju siena šilumos pamatui neperduoda, todėl ir pamatų šiltinimo problema atkrenta.
Grindis šildome pagal savo PN laipsnį. Tik jų šiltinimo sluoksnio apačia turėtų sutapti su karkasinės sienos apačia.

Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2011 09 19, 18:40)
Mintys labai taiklios, tik manau Deu turėjo atvejį, kai drenažo nėr kur nuvesti. Bet juk Lietuvoje dar nėra žemės stygiaus, galima dar rasti normalių sklypų statyboms 4u.gif


Tai turėjau galvoje. Manau, kad PP blogiausias variantas jei po ja užšaltų vanduo. Tokių vietų kur vandenys aukštai laikosi tikrai nėra mažai. Lietuva ežerų kraštas.
Atsakyti
Apie PP galiu pasakyti vieno architketo nuomonę. Anot jo, tokie pamatai tinkami primityviam dėžutės namui be jokių išsikišimų, balkonų ir kitų geometrinių formų. Nes kuo namas paprastesnės formos, tuo tolygiau pasiskirsto svoris į pamatą.

Vat., pvz., Vilienės namas turi balkoną, todėl svoris per visą namo perimetrą nėra vienodai paskirstomas. Svoris nedidelis, bet visgi vienas PP taškas yra veikiamas didesne jėga (pusė su balkonu), nei kiti šonai.

Dar, žinoma, įtakos turi ir kur eina laikančioji vidinė siena. Jei maždaug per namo vidurį, tai OK. O jei ne ir vėl skirtingos apkrovos.
Atsakyti
dėl karkaso pamatų šiltinimo toks vaizdas kad diskutuojetia nėt neisigilinia, toks vaizdas kad tik deo suprato. tik neisižeiskit. drinks_cheers.gif
atkreipkitia dėmesi kaip sujunktas grindu šiltalas su sienos šiltalu bėja visa siena kaip šiltalas karkasia lotuliukas.gif ir grindis ten betoninės, nors iš esmės jokio skirtumo kokios ir kokia tokios konstrukcijoje šiltinti rostveika vėdinamu fasadu o čia prijaučiančiams murui vs klinkeriui lotuliukas.gif
o su plokšte karkasia prasčiau [attachmentid=216580] iš apačios be problėmu bet iš šono kižin ko daugiau kaip 100m sunkei net ir be zapliečiko. bet aš joje randu dauk daugiau +
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo narvid: 20 rugsėjo 2011 - 13:22
atsiprašau deu o ne deo doh.gif 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo narvid: 20 rugsėjo 2011 - 15:14
QUOTE(mintas @ 2011 09 19, 19:27)
Tiksliai nepamenu kur skaičiau, be to nepamenu ir tikslių dydžių, bet mintis buvo tokia. Jeigu grindys nešildomos, pamatai gali turėti mažiausią šiltalo kiekį, sienos truputį daugiau, stogas daugiausiai. Jei grindys šildomos, stogas ir sienos išlieka tokie pat, o pamatai šiltinami iki stogo lygio.
Iš akies primetu, kad nešildomoms grindims, kai sienoms planuojama R10, turėtų užtekt R7-R8, gal net R6. Na čia paskaičiavus tikslesnį dydį galima surasti. (nelabai primetu, ant kiek stogą šiltinti, turiu įtarimą, kad stogui reikia skaičiuoti susisluoksniavusio oro šilčiausią temperatūros vertę, kuri gali laikytis palei lubas, bet aktyvios ventiliacijos atveju neturėtų būti didelių skirtumų, atitinkamai ir stogas neturėtų būti ženkliai labiau apšiltintas nei sienos).
atleiskit ne šios srities praktikui už tokį klausimą, bet argi su drenažu ir hidroizoliacinėmis medžiagomis negalima pasiekti norimo sausumo? O ekstrudinis putplastis, kurio drėgmės ilgalaikis vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje yra <=1%?
Teorijoje yra teigiama, jei medžiaga tvirta, ji nebus šilta, o jei šilta, ji nebus tvirta. Žvilgtelėjau į tuos blokelius. Jei teisingai supratau iš nuotraukos, tai kieta dalis-keramzitbetonio pagrindu, o tarpai užpildyti putplasčiu. Lenkiškai nesuprantu, tai net nebandžiau gilintis. Iš blokelio rašto matosi, kad horizontale kryptimi, tie blokeliai tikrai turi būti pakankamai šilti, galima sakyti eliminuoti galimi šalčio tilteliai (keramzitbetonis nors ir pakankamai šilta statybinė medžiaga, bet vis tiek stipriai nusileidžia pagal termoizoliacines savybes putplasčiui). Bet vertikalia kryptimi, kas svarbiausia šiuo atveju, galima sakyti, kad blokelių šiluminė varža bus labai artima paprsatų keramzitbetonio blokelių varžai. Tad nemanyčiau, kad konkrečiai nurodyti blokeliai tinka nurodytai užduočiai.

Iš kitos pusės, kai domėjausi juostinių pamatų apšiltinimu iš apačios, susidūriau su dabar nepamenu, bet kažkas apie 700kPa stiprumo viena iš putplasčio rūšių, tad padarius pagrindą storesnį ir pirmą eilę plytų iškart už jo reikiamo pagal apkrovas storio, galima tikrai pasiekti norimą razultatą. Klausimai kyla dėl putplasčio atsparumo išvirtimui bet tai neesmė, dabar filosofuojam apie teorinę galimybę statytis šiltai ant neapšiltintų pamatų.

Mano nuomone šiek tiek teisingiau būtų ant gal šiek tiek silpniau apšiltintų pamatų mūryti sienas iš didesnės šiluminės varžos blokelių, tokių kaip akytbetonis ar keramzitas. Tokiu atveju, nors tai ir bus šilumos tiltelis iš šaltesnių pamatų, bet šalty neperdavinės per pamatus atvėsinta visa siena, kaip būtų, jei siena būtų betoninė ar iš kitų laidesnių šilumai blokelių, nekreipiant dėmesio kad ir į nežmoniškai didelį sienų šiltalą (šalčio tiltelis eliminuoja didesnio šiltinimo poreikį). Su šiltais blokeliais šaltesnės bus tik pirmosios blokelių eilės. Nors iš tikrųjų, mūrijant iš blokelių, pamatus vis tiek geriau apšiltinti smile.gif.

dėl atitvaru varžu galima bamoduliuoti mano primitivioje skaičiuoklėje parink pvz nešiltomu grindu vidaus t koks liks 18 ir žiurėk kokia nauda duoda papildomi sluoksnei vienosia ar kitosia atitvarosia ir atvirkščiai, gal nebus labai tikslu bet bendra vaizda susidarit galima kur galima pataupit o kur pakankamai gtreit atsipirks. galbut stogui reikėtu iverti šilumos inertiškuma ar kaip ten jis vadinas, bet kita vertus sienos dar didesnias nuo vėjo.
o dėl lenkišku tai čia tikslei thumbup.gif visi žiuri kad tarp šiltalo sluoksniu tilteliu nėra, (bent jau aš iškart nors pagal diskusijas tai dauguma) nors jie neaktualus, o kad nuo pamato šals sienos kaip ir praleidom. tai čia gaunas kuo ploniasnė siena tes pamatu tuo mažesnis šalčio tiltas. o naudos tik iliuzija iš tu blokialiu. blink.gif
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2011 09 20, 07:23)
Apie PP galiu pasakyti vieno architketo nuomonę.


Architektas, ne konstruktorius, jis nelabai žino apie ką kalba. Kaip pavyzdžiui žvilgtelk į veikmės antro etapo pasyvų namą pastatytą su PP. Tai namas pakankamai įmantrios formos, tad ir svoriai pasiskirtsę netolygiai. Kai Lagalet paklausiau apie veikmės namą, tai man sakė, kad ten buvo sudėtingesnė konstrukciją, reikėjo daugiau su armuote pažaisti, todėl sakė kiekvienu atveju, pagal namo projektą reikia žiūrėti, tai įtakoja pamatų kainą.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 09 20, 15:56)
Architektas, ne konstruktorius, jis nelabai žino apie ką kalba. Kaip pavyzdžiui žvilgtelk į veikmės antro etapo pasyvų namą pastatytą su PP. Tai namas pakankamai įmantrios formos, tad ir svoriai pasiskirtsę netolygiai. Kai Lagalet paklausiau apie veikmės namą, tai man sakė, kad ten buvo sudėtingesnė konstrukciją, reikėjo daugiau su armuote pažaisti, todėl sakė kiekvienu atveju, pagal namo projektą reikia žiūrėti, tai įtakoja pamatų kainą.


Vat būten Veikmės archtektas man taip ir sakė. Aš prašiau jo palyginti du paskutinius namus, nes vienas ant gręžtinių pamatų, o kitas - ant plokštės. Jis sakė, kad nieko blogo apie PP negali pasakyti, tačiau kitam namui greičiausiai rinktųsi gręžtinius. Beje, sakė, kad ir PP, ir gręžtiniai kainavo maždaug tiek pat.
Atsakyti
QUOTE(narvid @ 2011 09 20, 15:52)
dėl atitvaru varžu galima bamoduliuoti mano primitivioje skaičiuoklėje parink pvz nešiltomu grindu vidaus t koks liks 18 ir žiurėk kokia nauda duoda papildomi sluoksnei vienosia ar kitosia atitvarosia ir atvirkščiai, gal nebus labai tikslu bet bendra vaizda susidarit galima kur galima pataupit o kur pakankamai gtreit atsipirks.


Skaičiuoklė tikrai patogi. Nėmėgstu daug skaičiuoti, nes reikia formulių ieškoti, vėliau visokių reikšmių, o skaičiuoklėj tik tave dominančius parametrus suvedinėt tereikia, super dalykas. Tik vat su ventiliacija tai iki galo ir neišsiaiškinau.

Kuo užkliuvo man pacituotos mintys. Narvid siūlo susivesti visus dydžius ir skaičiuotis, pamatysi, kur daugiausiai nuostolių patiri ir ten daugiau šildykis. Tesingai supratau tavo mintį Narvid?

Jei taip, tai atitvarų plotų skirtumai gali skirtis ženkliai, atitinkamai išvados gali gautis neteisingos.
Kad vaizdžiau būtų pabandysiu pateikti įsivaizduojamą pavyzdį. Sakykim nuosavas namas yra 4 aukštų su plokščiu stogu. Vieno aukšto plotas 5m2. Sienų aukštis 3m. Taigi stogo ir pamatų plotai bus po 5 metrus, o sienų plotas bus 144 kvadratiniai metrai.
Jei suvedinėsi gautus plotus, nuostoliai per stogą ir pamatus bus kapeikos, o visi nuostoliai bus per sienas. Taigi, vadovaujantis logika, kad reikia suvienodinti nuosotolius per skirtingas atitvaras, stogą ir grindis apšiltini mizernai, o sienas apšiltini labai labai stipriai. Pagal skaičiuoklę gausis, kad visos atitvaros praleidžia vienodai. Tingiu skaičiuot bet sakykim stogas ir grindys gausis po R0,1, o sienos R20. Pagaunat mintį? Su tokiu apšiltinimu per sienas galima sakyti iš vis jokių šilumos nuostolių nebus, nes stogas ir grindys bus termo (jau norėjau rašyti šilumos smile.gif ) tiltelis.


Mano manymu, kai ieškai kokiais sluoksniais reikėtų parinkti šiltinimo sluoksnius, visų atitvarų plotą reikia paimti vienodą, sakykim 1m2, ir formulėje keisti tiktai lauko ir vidaus temperatūras (sakykim nešildomos gridys ties jomis vidaus temperatūra 18 laipsnių, lauko 8, sienos - vidaus temperatūra 20 lauko -20, stogas - vidaus temperatūra 22, lauko -20. ir tokiu principu ieškoti namo apšiltinimo sluoksnio storio, o plotus suvesti reikėtų tik norint išsiaiškinti reikalingo šildymo prietaiso galingumą.

Tokie būtų mano pamąstymai, dėl minčių pacituotame tekste.
Atsakyti