Pasyvus namas - 9

Su terasa bus bėda - kaip ten patekti? Juk liuko nedarysite, iškelti laiptinės šachtą, kad atidaręs duris išeitumėt ant stogo? Manau terasa bus labai brangi tik dėl susisiekimo. Išoriniai laiptai, ala amerikos priešgaisriniai? Tikriausiai teks pamiršti.
Papildyta:

Rimtas šiltinimas labai aktualu, o sniego tirpimo tikrai neišvengsite. Susidarius šiokiam tokiam sluoksniui pats sniegas taps šiltinimo medžiaga, kuo storesnis sluoksnis tuo rimtesnis. Ir net minimalūs nuostoliai per stogą pradės tirpinti apatinius sluoksnius, kurie bus izoliuoti nuo išorės šalčio. Numatykite lietvamzdžių persipylimo galimybę, kad ant stogo nebūtų baseino, pačius lietvamzdžius rinkitės tamsius ir montuokite ant pietinio fasado.

Dauguma lietuviu antra karta nuo zagres - tai ju isivaizdavimas apie architektura baigiasi ties dvieju galu troba dvislaiciu stogu ir gonkem. O siaip uztenka pavartyt siuolaikines architekturos saitus tai matosi, kad plokscias stogas dominuoja. Man asmeniskai tai grazu. O del vandens nuvedimo taigi ir kitaip galima sprest nebutinai vidum, bet toks nuvedimas yra vienas is plokscio stogo privalumu, kai lietvamzdziai negadina namo exterjero.

Neužmuškit mano įsivaizduojamos galimybės kada nors patiuninguoti namą . Šeip tai jo, apie patekimą ant stogo mąsčiau ir nieko geriau, kaip išoriniai laiptai nesuradau. Vis tik PN statau, labai svarbus ir sandarumas ir išėjimą apšiltinti sudėtingiau. O išoriniai laiptai, tai nebūtinai kopėčios. Šeip tai dabar, kai kur keliauju, visuomet užmetu akį į visokius įdomesnius architektūrinius sprendimus. Visai fainų išorinių laiptų esu užmatęs. Ir nereikės nieko prie namo per daug stipriai prijunginėti, tad net šalčio tiltelių bus galima išvengti .

Na gerai, gerai. Tikrai jų nesiruošiu daryti, tuo labiau artimiausiu laiku, bet žinojimas, kad yra galimybė patiuninguoti namą vėliau, nuteikia maloniai .


Pas mane pietinėje pusėje vos ne visi langai, daugiau nei 90% pagal plotą. Ten lietvamzdžiai tikrai nelabai žiūrėtūsi. Architektas jau suprojektavo juos šiaurinėje pusėje ir dažymas juodai nelabai pagelbėtų. Iš kitos pusės, kai anksčiau rašiau apie plokščią stogą, šiek tiek permąsčiau kitą galimybę. Architektas minėjo, kad privalo suprojektuoti ventiliacijos kanalų išvedimą ant stogo. Nors aš sakiau, kad jie man nereikalingi, pas mane bus priverstinė ventiliacija, bet Architektas laikėsi savo, sakė bus mažiau problemų gaunant leidimą. Ok mąsčiau, braižyk ką nori aš jo vis tiek nedarysiu. Vėliau pradėjau mąstyti, kad tai bus labai patogi šachta visokių komunikacijų, laidų, saulės kolektorių vamzdžių pravedimui ir vėlesniam naujam jų tiesimui. Taip bus ženkliai paprasčiau užtikrinti tiek apšiltinimą, tiek sandarumą, kai viskas bus vienoje vietoje. Taipogi, pagalvojau, ar ne geriausia būtų iš lauko orą paimti būtent nuo stogo, jis bus švariausias, jame bus mažiausiai dulkių. Taigi, kanalą apšiltinti tokiu atveju vis tiek reikėtų, ir jei ten dar ir lietvamzdį įkiščiau nuo to nieko blogiau neturėtų pasidaryti. Apmąstymams ir geresnio sprendimo paieškoms dar laiko yra.

Kabelius ir glikolinius vamzdžius galite apipūsti sandarinimo putomis ir turėsite labai nedidelį šalčio tiltą, bet jei lietvamzdis kirs šiltinimą - čia jau rimtas tiltas, juk lietvamzdis bus nuolat atviras.
Oro paėmimą reiks daryti kuo arčiau rekupo, neprotinga būtų tiesti magistralę iki stogo tuo dar šiltinimą badant dėl kelių dulkių, magistralės kaštai jums filtrų dešimtmečiui į priekį padengs nebent rekupas iškart po stogu, nežinau ten jūsų pirmas ar antras aukštas. Bet barzgalynę reiktų kišti kur nors į negyvenamas patalpas.
Architektas galėto turėti omeny stogo konstrukcijos ventiliacijos kanalus.

Jo, neskaičiaavu kiek tai galėtų kainuoti todėl ir filosofuoju apie visokias galimybes. Aišku, lietvamzdis jei ir eitų, tai turėtų būti apšiltintas kaip ir rekupo oro paėmimas. Rekupui vieta numatyta pirmame aukšte techninėse patalpose, kuriose stovės boleris ir kiti techniniai mazgai, vienu žodžiu "katilinėje" .

Na kagi, nuo pamatų šokam prie stogo. Matyt su pamatais viską jau išsiaiškinome. Pabandykime trumpai apibendrinti. PN tikslas pamatai su R 8 - 10.
Karkasiniam namui šilti pamatai neaktualu. Blokelių ir lygtinių klojinių namui turime du variantus. Pamatinę plokštę arba šiltų blokų sluoksnį ant nešiltintų pamatų.
Pirmas variantas šiaip jau yra didelis gėris. Trūkumai didoka kaina ir mažoka papirties Lietuvoje, bei greičiausia netinka, kur negalima užtikrinti sauso pagrindo. Prie trūkumų priskirčiau ir įgilinimą ties laikančiosiom sienom. Labai nesinori dvigubai sumažinti varža, pačioj jautriausioj vietoj. Keletas įdomesnių diskusijų apie šiuos pamatus.
SM
Bite
Namo sienas nuo pamatų galima izoliuoti panaudojus šiltus blokus. Tokiu atveju, galima daryti, bet kokius visiškai nešiltintus pamatus. Toks variantas ypač turėtų patikti naujovių nemėgstantiems arba drėgnoje vietoje turintiems sklypą. Deja kol kas informacijos apie šiuos blokus labai mažai.
Šilti blokai
Pamatų variantas
Papildysite?

ačiu bet tai ne liga nuo kurios pasveikstama.
Papildyta:

traktoristo ir plius staliaus 3kategorija per 3h mokimosi.

Kaip suprasti ta "lietvamzdžių persipylimo galimybę"?
Tiesiogiai - neatmeskite galimybės tokio scenarijaus, kad latakus pasiekęs tirpstantis vanduo užšals ir užkimš skyles į lietvamzdžius.
Karts nuo karto reikia išvalyti AŽ turinį

Išsilavinimas, tai tik popieriukas patvirtinantis, kad su visa mokymo medžiaga studentas turėjo galimybę susipažinti. Jei žmogus nori sužinoti, jis gali tam tikrose srityse įsigilinti ženkliai smulkiau nei eilinis studentas. Mokymo programa paprastai būna platesnė ir jos pagalba būni supažindinamas su papildomais bendro išsilavinimo dalykais.

Beje, vienas iš merfio dėsnių (atrodo nieko nemaišau ): Net mažiausia praktika atstoja didžiulę teoriją.

Pažįstu žmogų, kurio išsilavinimas tik 9 klasės, o dirba IT sritį ir žinių turi ženkliai daugiau nei didžioji dauguma tos srities magistrų.

1. Argi? Negi karkasas ant karšto ugnikalnio stovės?

2.Didoka kaina - čia reikia žvelgti kompleksiškai, ne tik į pamatus bet ir į grindis, tuomet "didoka" tampa neaktualu. Sauso pagrindo nebuvimas - truputi iš fantastikos srities, juk niekas pelkėje nestato. O plokštė su savo atramos plotu kaip tik daugiau šansų ant prastų pagrindų turi. Jei įgilinimas vagia varžą - pastorinkite šiltinimą po laikančiom sienom atkartokite laiptą. Išorę irgi siūlau storinti iki sienos plokštumos, nepaliekant "zapliečiko".

Tiksliai nepamenu kur skaičiau, be to nepamenu ir tikslių dydžių, bet mintis buvo tokia. Jeigu grindys nešildomos, pamatai gali turėti mažiausią šiltalo kiekį, sienos truputį daugiau, stogas daugiausiai. Jei grindys šildomos, stogas ir sienos išlieka tokie pat, o pamatai šiltinami iki stogo lygio.
Iš akies primetu, kad nešildomoms grindims, kai sienoms planuojama R10, turėtų užtekt R7-R8, gal net R6. Na čia paskaičiavus tikslesnį dydį galima surasti. (nelabai primetu, ant kiek stogą šiltinti, turiu įtarimą, kad stogui reikia skaičiuoti susisluoksniavusio oro šilčiausią temperatūros vertę, kuri gali laikytis palei lubas, bet aktyvios ventiliacijos atveju neturėtų būti didelių skirtumų, atitinkamai ir stogas neturėtų būti ženkliai labiau apšiltintas nei sienos).


atleiskit ne šios srities praktikui už tokį klausimą, bet argi su drenažu ir hidroizoliacinėmis medžiagomis negalima pasiekti norimo sausumo? O ekstrudinis putplastis, kurio drėgmės ilgalaikis vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje yra <=1%?



Teorijoje yra teigiama, jei medžiaga tvirta, ji nebus šilta, o jei šilta, ji nebus tvirta. Žvilgtelėjau į tuos blokelius. Jei teisingai supratau iš nuotraukos, tai kieta dalis-keramzitbetonio pagrindu, o tarpai užpildyti putplasčiu. Lenkiškai nesuprantu, tai net nebandžiau gilintis. Iš blokelio rašto matosi, kad horizontale kryptimi, tie blokeliai tikrai turi būti pakankamai šilti, galima sakyti eliminuoti galimi šalčio tilteliai (keramzitbetonis nors ir pakankamai šilta statybinė medžiaga, bet vis tiek stipriai nusileidžia pagal termoizoliacines savybes putplasčiui). Bet vertikalia kryptimi, kas svarbiausia šiuo atveju, galima sakyti, kad blokelių šiluminė varža bus labai artima paprsatų keramzitbetonio blokelių varžai. Tad nemanyčiau, kad konkrečiai nurodyti blokeliai tinka nurodytai užduočiai.

Iš kitos pusės, kai domėjausi juostinių pamatų apšiltinimu iš apačios, susidūriau su dabar nepamenu, bet kažkas apie 700kPa stiprumo viena iš putplasčio rūšių, tad padarius pagrindą storesnį ir pirmą eilę plytų iškart už jo reikiamo pagal apkrovas storio, galima tikrai pasiekti norimą razultatą. Klausimai kyla dėl putplasčio atsparumo išvirtimui bet tai neesmė, dabar filosofuojam apie teorinę galimybę statytis šiltai ant neapšiltintų pamatų.

Mano nuomone šiek tiek teisingiau būtų ant gal šiek tiek silpniau apšiltintų pamatų mūryti sienas iš didesnės šiluminės varžos blokelių, tokių kaip akytbetonis ar keramzitas. Tokiu atveju, nors tai ir bus šilumos tiltelis iš šaltesnių pamatų, bet šalty neperdavinės per pamatus atvėsinta visa siena, kaip būtų, jei siena būtų betoninė ar iš kitų laidesnių šilumai blokelių, nekreipiant dėmesio kad ir į nežmoniškai didelį sienų šiltalą (šalčio tiltelis eliminuoja didesnio šiltinimo poreikį). Su šiltais blokeliais šaltesnės bus tik pirmosios blokelių eilės. Nors iš tikrųjų, mūrijant iš blokelių, pamatus vis tiek geriau apšiltinti .

Mintys labai taiklios, tik manau Deu turėjo atvejį, kai drenažo nėr kur nuvesti. Bet juk Lietuvoje dar nėra žemės stygiaus, galima dar rasti normalių sklypų statyboms