Pasyvus namas - 9

į pp žiurit itarei o į pn ne nors pn tikrai mažiau žinoma musu klimate

Apie saule0803 buvau pamiršęs - be abejo patirtis būtu įdomu sužinoti. Apie astukas girdžiu pirmą kartą, tikriausiai čia nedalyvavo?
Jums linkiu kuo skubiau pasveikti
Papildyta:

Taiklus pastebėjimas! Pasirodo PN yra mažesnis baubas nei PP? Jei taip būtų ne tik Mintui situacija labai džiugintų, čia dėl PN populiarėjimo anksčiau deadline 2020?

va kur gerulis : http://www.ecofriend...y-e-cube-house/

idomu kad sitas ir ten pat suomiskas namas ant tipo kojyciu pakabinti. Tam suomiskam gerai seseliavimas zemos saules issprestas vertikaliom lentelem

Be viso to, jie pigiausi ir greičiausiai pastatomi. Apšiltinti ir hermetizuoti juos taip pat neturi būti sunku. Užpurkštas PIR/PUR ant stogo jau pats iš esmės užhermetina stogo dangą nuo lietaus drėgmės, aišku ir užsandarina galutinai stogo konstrukciją, o papildomas hermetinis stogo dangos sluoksnis užbaigia stogo konstrukciją.

Pagal teoriją plokščias stogas turėtų labiausiai tikti PN, be to jo statyba turėtų būti pigiausia, taip pat plokščiasis stogas iš tikrųjų žiūrisi pakankamai moderniai, todėl savo namo projekte pasirinkau būtent jį.

Iš kitos pusės, pilna straipsnių teigiančių, kad Lietuvoje yra labai daug drėgmės, daug lietaus, todėl plokščias stogas netinka, o tinka tiktai dvišlaitis stogas. Aš vis tik visą savo gyvenimą pragyvenęs daugiabutyje su plokščiu stogu, manau, kad ir plokščias stogas gali tarnauti ilgai pilnai atlikdamas savo funkciją. Viskas priklauso tiktai nuo darbų kokybės. Virš dvidešimt metų mano daugiabučio stogas tikrai nebuvo pradėjęs leisti vandens. Su šiuolaikinėmis mano aukščiau paminėtomis medžiagomis, mano manymu sumažinama galimo broko tikimybė, tad pilnai tikiu, kad ir su plokščiu stogu namas puikiausiai atliks savo funkciją.
Papildyta:


Į PN nežiūriu įtariai todėl, kad ruošiuosi statyti absoliučiai įprastą namą iš jau daug metų naudojamų medžiagų, tik pritaikant PN filosofiją realizuojant tam tikrus mazgus. Iš esmės tai bus įprastas namas iš blokelių, su įprastu, tik šiek tiek storesniu šiltalo kiekiu, kruopščiau užsandarintas kitaip organizuotu vėdimimu. O vat PP tai plokštė ant putplasčio. Nu nors užmuškit, man sąmonei sunku suvokti, kaip gali tiek betono, plytų kaboti ant putplasčio. Žinau tai, kad apkrovos gaunasi nedidelės, bet negaliu psichologiškai persiversti. O dar mitai apie tai, kad pelės labai mėgsta putplastyje įsirengti PN tipo urvelius manęs irgi visai neguodžia. Įsivaizduokit, kas būtų jei tai iš tikrūjų tiesa. Užteks vienos pelės, kad ji surastų priėjima iki PP, o po to, žinant pelių veislumą, tik labai trupo laiko klausimas, kiek dar namas turės putplastį po pamatais.

Jo as kolkas irgi tik uz plokscia, o del daugiabuciu stogu, tai juos savo laiku miskas antenu subade, o poto amzini lopymai, vietoj to kad isart visa perklijuot.

Ir jei namo administracija išėjimą ant stogo uždrausdavo, net ir mažiau kokybiška stogo danga puikiausiai ir patikimai atlikdavo savo paskirtį.

Skaitau šį postą, ir žinote kokia pirmiausia mintis galvoje? Koks yra Narvid išsilavinimas, kokioj srity? Labai norėčiau sužinoti, sugretinti su jumis ir padaryti išvadas. Kuom reikia būti, kad nebijoti ne tik PN bet ir PP Kur čia šuo pakastas toj psichologijoj? Pirma mintis - tai priklauso nuo išsilavinimo, jei techninis inžinierinis lyg lengviau perprasti apkrovas, įtempimus, atsparumą(dabar jau sako stipris).
Pabandykite iš platesnių sąvokų: EPS yra medžiaga, kuri turi visai neblogą stiprį gniuždant (žr. gamintojų psl). Kai nusiperkat naują teliką ir jo pakuotė tampa atlieka, jūs keliais kojos smūgiais paverčiate ją pakankamai smulkia šiūkšle kad tilptų į šiūkšlių maišą visiškai nereiškia, kad ši medžiaga, perimdama jūsų namo apkrovas į gruntą plotu ~ 70m2 plotu (čia pagal savo pvz) yra niekam tikusi Tai tokia pat medžiaga kaip ir betonas, tik su "trupučiu" (bet pakankamu jūsų atvejui) mažesniu stipriu, jei jūs sugebate vienu pirštu suteikti jai 5mm deformaciją - dar nieko nereiškia, nes jūsų namas ne pirštu, bet ~70m2 bandys gniuždyti tą pačią medžiagą. Ar nors trupučiu sudrebinau jūsų psichologinį nusistatymą?
Papildyta:


Nuo budulių nieks neapsaugotas Aš Kalniečiuose gyvendamas 5-am aukšte turėjau labai gerą priėjimą prie sutapdinto stogo ir ten mačiau išskirtinai plieno kryžius kaip antenų pagrindus - niekas nebandė gręžtis į tarybinį keramzitą su 2cm stežka ir max 2 sluoksnius ruberoido tam kad pasistatyti anteną
Jūs teisus - plokščias stogas yra vėl vertybė, kai technologijos pažengė, jis labai tinka PN, tik vizualiai atrodo nepatrauklus. Bet tai daugiau tradicijų, ne technologijų bėda

Dėl skonio nesiginčijama

Pabandykim paversti skaičiais. Veikmės namo pamatas yra nemažiau 100 m2 ploto, rostverko ilgis nemažiau 40 m. Rostverko plotas kur jis menkai apšiltintas (R apie 2) gaunasi 40 m2
Apatinė rostverko dalis apie 0,5 m po žeme. Iki tokio gylio žemė dažniausia įšala. Rudenį kurį laiką ji bus šiltesnė, tačiau pavasarį kol atšils įšalas ji bus šaltesnė už orą. Todėl labai nesuklysime jei vidutinę šildymo sezono temperatūrą apie rostverką laikysime 0. Turime 40 m2 ploto atitvarą su u - 0,5. Per 200 šildymo sezono dienų neteksime 1920 kW. O jeigu kaip Veikmė, perimetru dar paleisime 30 temperatūros karštą vandenį, tai nuostoliai padidės dar 1000 kW ir 200 m2 namui sudarys visus 15 kW/m2 per metus. Vien per rostverką . Galime grunto temperatūrą keliais laipsniais padidinti, bet tai esmės nekeičia. Toks sprendimas PN labai abejotinas.

Be abejo nesiginčijama, aš tik išreiškiau visuotinai nusistovėjusią nuomonę apie plokščio stogo grožį - procentaliai tai labai mažai individualioje statyboje paplitusi konstrukcija.
Įdomu, kaip PN atveju sprendžiamas vandens surinkimas ir nuvedimas? Juk namo vidumi lietvamzdžių nevesite?
Papildyta:


Tikriausiai truputi vienetus sumaišėte. Ne 1920kW bet kWh? Nes 1920kW yra 1,920MW, tokia rimtoka galia
Nuostolius W padauginęs iš laiko valandomis, turėtumės gauti kilovatvalandes - energijos vienetą, kai vatas yra galios vienetas.

Teisingai, procentaliai labai mažai paplitus, bet pagrindinė priežastis - baimė, kad plokščias stogas leis vandenį. Kas liečia grožį, tai man labiausiai patinka vieno aukšto kvadratinio namo mažo nuolydžio keturšlaitis stogas. Namas su tokiu stogu gaunasi tikrai gražus, bet tokio stogo konstrukcija turbūt pati brangiausia. Dvišlaičių stogų yra ivairių formų ir tikrai nedaugelis dvišlaičių namų man žiūrisi patraukliau nei plokščias stogas. Beje, mano seneliai iš suvalkijos, tai ten dar tarybiniais laikais statytų namų su plokščiu stogu tikrai yra ir nemažai ir man jie žiūrisi ženkliai moderniau nei dauguma to meto namų su dvišlaičiais stogais. Beje, plokščias stogas labai gerai pritaikomas žaliajai vejai, čia šiek tiek nukrypstant į suliejimą su gamtą , taip pat plokščiame stoge galima įrengti gyvenamą terasą. Čia tokie matomi plokščio stogo pliusai .

Dėl vandens nuleidimo, tai jo, projektuojant architektas mus apie tai informavo. Galimi du būdai, surenkant stogo vidurį ir nuvedant per vidines namo komunikacijas (labiausiai tinkamas plokščiam stogui variantas), ir nuvedimas kaip standartiniam namui lietvamzdžiais į namo išorę. Su mintimi, jog vedant lietvamzdį per namo vidų reikės į lietvamzdį žiūrėti, kaip į atitvarą su lauku, atitinkamai ir šiltinti jį reikėtų, kaip visas lauko atitvaras, pasirinkau šiek tiek prastesnį variantą, nuvedimą į namo kraštą ir lietvamzdžių tvirtinimą lauke prie namo šono.

Iš esmės viename "Statyk" numeryje labai išsamiai buvo parašyta tokio mano pasirinkimo blogoji pusė. Mintis buvo tokia, kad nors ir kiek bešiltinsi namo stogą, vis tiek per jį šiluma nuteka ir tirpina ant stogo esantį sniegą. Ištirpęs jis pasiekia ženkliai žemesnės temperatūros lauke esančius lietvamzdžius ir momentaliai sušąla į ledą užkimšdamas lietvamzdžius ir formuodamas varveklius.

Vis tik, kai kalba eina apie tikrai rimtą stogo apšiltinimą, turiu vilties kad šie dėsniai negalios, ir nereikės montuoti pašildymo elementų į vandens nuleidimo konstrukciją. Na čia rizika, kuri paaiškės tik po namo ekspluatacijos pradžios . Tai beje ir viena iš priežasčių, kodėl į stogo šiltinimą reikės žiūrėti rimčiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.