Pasyvus namas - 9

jei gerai primečiau tai tiekiant 10c aukštesni ora pernešti 2kw/h reikia 555m3 oro.

Čia primečiau tokią šildymo sistemą

Vonioje vidinio bloko aišku niekas nedės. Ten jau sakyk ką nori, bet reikės nepagailėt elektros. Tarp kitko, infraraudonasis į vonią mano manymu pats tas. Įjungei šviesą eidamas į vonią, iškart ir šildymas įsijungė, sušyla labai greitai, išeini išjungi šviesa išsijungia ir šildymas.

Miegamajame norėsis šiek tiek vėsiau, tad užteks šilumos pateikiamos per rekupo kanalus, plius minimaliai infraraudonasis pakoreguot didesniems nukrypimams.

Salone galima ir paprastą sieninį šilumos siurblį. Dėka šiltesnės patalpos oro, išmetamo lauk per rekuperatorių, labiau pašildomas į visas patalpas paduodamas oras.


Beje dėl kanalinio. Vis tik nepamiršk, kad PN`e 3 kilovatai reikalingi prie -30 kada oras-*** siurblys jau nedirba, paprastai reikalingi 1-2 kilovatai kada jau ir oras-*** gali pagelbėt. Kadangi nereikia oro temperatūros labai užkelti nemanau kad reikalingi ir tokie oro srautai.

Dėl kanalinio tai jo. Aš irgi kai domejausi užtikau mažiausio galingumo - 7 kilovatų. Tai aiškiai per daug. PN`ui reikėtų maks 1-2 kilovatų, nes esant didesniam poreikiui jie vis tiek nedirbs. Todėl mano nuomone pats tas - mažo galingumo kanalinis (samodelka iš mažo galingumo sieninio, įkišto į vamzdyną).
Papildyta:


Atitinkamai kanalinis, dėl oro srauto suderinamumo su rekupu turi būti ribojamas iki 1 kilovato galingumo. Didesnio galingumo pjausis su rekupo oro srautais. Didesnį galingumą galimą išgauti statant jau vidinius blokus konkrečiose patalpose. Atitinkamai, kanale esantis šilumos siurblys užtikrins pakankamą temperatūrą miegamajame, o kituose kambariuose reiks tiktai pripliusuoti šildymo galingumą prie jau veikiančio kanalinio.

Nagrinėdamas informaciją apie PN, užtikau, kad yra įrengiami akumuliaciniai šilumos tūriai. Čia ne apie akumuliacines talpyklas kalbu, o apie pvz betono, mūro, molio ir pan. objektus.

Vienam dokumentiniam filme rodė, kad vieną iš vidinių sienų padarė masyvia molio siena(60 cm storio) ir akcentavo, kad ji veiks kaip 'akumuliatorius'. Diena kaupia šilumą, o naktį po truputį atiduoda.
Kitur mačiau, kaip svetainėje, prieš pietinius langus, specialiai iš molio suformuojama neaukšta sienelė, kuri nudažoma tamsia spalva. Paskirtis irgi - kaupti šiluma diena.

Vat ir pasistojo klausimas. Ar verta namo viduje įsirenginėti vidines sienas, kurios galėtų absorbuoti perteklinę šilumą? Išorinės sienos iš putplasčio blokelių, tai jos praktiškai nieko neakumuliuos.

Kažkas rašė, kad oras - oras atiduoda +40C, tai galima būtų skaičiuoti iki 20C skirtumą, bent jau 15 tai tikrai. Man asmeniškai karštas oras iš lubų visai nepatinka. Dėl trupučio taupymo komforto neaukosiu, tegul oras-vanduo daugiau kainuos bet šiluma bus grindyse.

Iš principo ir aš labai panašiai savo šildymo sistemą įsivaizduoju.

Tik galvoju, kad šilto vandens ruošimui labai tiktų boileris su išoriniu oras vanduo ŠS bloku. Toks įrenginys netik paruoštų vandenį, bet ir šildytų vonios kambarių gyvatukus.
Ten kur šiek tiek truktų šilumos reikėtų papildomai pašildyti elektra. Tik man atrodo nėra didelio skirtumo ar su infra ar su konvekciniu elektriniu radiatoriumi.

Vistik vonioje turėtų būti pastoviai šilta. Joks šildymo prietaisas per minutę nesušildys nei grindų, nei klozetų. Pabandykite kada nusiprausti ar kitus reikalus atlikti vonioje kur 16 C, greitai šią idėję pamiršite.

Geriausias ir lengviausiai prieinamas akumuliatorius yra vanduo. Jis beveik 5 kartus talpesnis nei molis ar betonas (lyginant masę) todėl jei reikia akumuliuoti - statykite didelį akvariumą. Tik jo priekinę sienelę tektų užklijuoti kažkokia plėvele nes tiesioginiai saulės spinduliai yra blogis florai ir faunai.
Nemanau, kad mūsų klimate tas akumuliavimas yra svarbus. Jei prie -15C prarasime 1C per parą tai didelės energijos tam atstatyti nereikės. Kol kas visi į saulės pritekėjimus žiūri labiau skeptiškai nei optimistiškai, kaži ar bus ką akumuliuoti.

Mano galva tai tikrai labai aktualu PN. Gal statyti sieną vien akumuliavimui ir per drąstiška, tačiau įrengti akumuliatorius kur jie prašyte prašosi tikrai reikėtų. Pirmiausia pamatų plokštė, net ir nedarant grindininio šildymą reikėtų ją padaryti. Be visų kitų privalumų jį būtų ir geras akumuliatorius.
Tai viena iš priežasčių kodėl išorinės blokelių sienos apšiltintos iš išorės yra geriau už ligtinius klojinius.
Na o vidines sienas vienareikšmiškai rinkčiausi akumuliuojančias šilumą.

Jei statysite alpėse, kur vos ne kasdien prie -20C skaisčiai plieskia saulė ir šildo jus per langus - idėja verta. O mūsų sąlygomis akumuliuosite ŠS tiekiamą energiją...

Na į saulę skeptiškai žiurima lapkritį - sausį. Spalį, vasarį, kovą saulė gali būti visai nebloga paspirtis. Beto akumuliuoti reikės ir vidinius pritekėjimus. Vidutiniškai jie yra 2 W/m2. 150 m2 namui per parą sudaro apie 7 - 8 kW. Tačiau didžioji dalis greičiausia sugeneruojama vakare, kai visi grįžta namo, ruošia vakarienę ir tt.
Tiems kas planuoja elektrinį šildymą svarbiausias privalumas, kad galima beveik nenaudoti dieninio tarifo šildymui.
Šildantis židiniu tai vienintelis būdas turėti nors kažkiek pastovę temperatūrą.
Oras - oras ŠS taip pat elektrinis prietaisas. Beto jo efektyvumą įtakoja oro drėgnumas, vėjuotumas bei lauko temperatūra taigi galimybė rinktis kada jį naudoti kada leisti pailsėti yra tik privalumas.

Kodėl galvojate, kad reikės akumuliuoti vidinius pritekėjimus? Jūs namie - jie yra, jūsų nėra - nera nei pritekėjimų nei ką akumuliuoti. Tai tikrai ne bus perteklinė energija kaip saulė per langus.
ŠS teks pleškint dieną, kaip ne kaip oro temperatūra bus didesnė kai elektra ne pigi.
Židiniui, jei nenuiminėsite šilumos efektyviais būdais, tas akumuliavimas irgi mažai gelbės, pradžiai užkaitins staigiai patalpų orą, kuris vės atiduodamas energiją daiktams ir sienoms, apie pastovią temperatūrą neverta net svajoti. Teks paaukoti dėl grožio
Nepamirškime, kad šilumos mainai vyksta tik esant delta t > 0, jei norite pastovios temperatūros (tai savaime suprantamas komfortas) tai į/iš akumuliatorių mainai nevyks. Norint akumuliuoti teks pasikaitinti kad įkaitęs akumas vėsdamas šildytų patalpų orą

Šiuo klausimu Vilienes ir mano nuomonės išsiskiria. Aš manau, kad akumuliavimas yra svarbus ir PN.
Papildyta:


Skaičiuoti galima, bet geriau, kai paduodama mažesnio temperatūrų skirtumo, tada patalpose nesijaučia skirtingų temperatūrų oro masių. Iš tikrųjų orinio šildymo, jei jis šildo mažo temperatūros skirtumo oro srove, net nepajausi. Labai geras pavyzdys yra automobilinės šildymo sistemos. Jei oro srovę nukreipi į save, tai aišku kad pajusi, o jei į langus, tai diskomforto tikrai nepajusi, o automobilyje pučiama tikrai didelis kiekis oro ir jo temperatūros skirtumas didžiulis.

Tad kategoriškai nesutinku, kad orinis šildymas yra nors kiek mažiau komfortiškas nei grindinis šildymas, gal net labiau komfortabilus

Šiek tiek „akumuliavimo“ patirties. Išorinės sienos, deja, papildomai šiltintos iš vidaus, todėl, akumuliacines savybes prarado. Perdangos taip pat „dengtos“ gipsu ir II aukšto dar papildomai šiltinta iš vidaus. Kaip „akumuliatorius“ veikia vidinės pertvaros ir sienos – molio blokeliai, dengti kalkiniu tinku, bei šildomos grindys abiejuose aukštuose.
Čia Kauno miesto temperatūrų grafikas. Kaip matosi, vidutinė paros temperatūra jau senokai mažiau kaip 20 laipsnių.


Iki šio savaitgalio oro temperatūra viduje nekrito žemiau +20 laipsniu. Primenu – grindyse šildymas dar nepajungtas, vanduo cirkuliuoja pastoviai, bet puse siurblio galingumo (skaičiavom, kad turėtų būti apie 1m3/val). Sekmadienį ryte šildymo vandens ir patalpų oro temperatūra buvo +19,5. Sekmadienį turėjom laiko, tai pažaidėm su krosnele. Po truputį pakurdami nuo pietų iki vakaro (sudegino pora glėbių statybinių puvėkų ant minimalaus galingumo), patalpų oro temperatūrą vakare turėjom +21,5, grindų vandens +20,5. Kol kūrėsi krosnelė, siurblį buvo perjungės ant maksimalaus galingumo (apie 1,3 m3/val). Šiandien ryte (maždaug po 2 parų) patalpų oras ir šildymo vanduo +20. Iš to manyčiau, kad šildomų grindų kaip akumuliatoriaus turėtų pakakti saulės ir kitiems pritekėjimams akumuliuoti ir galima neriboti savęs renkantis sienų ir pertvarų konstrukciją.