QUOTE(madwifi @ 2011 10 04, 21:54)
galima prie lauko zidinio prisabacint stirlingo varikli
Tik tada numylėtąjį židinį teks "dujų generatoriumi" pervadinti
Tik tada numylėtąjį židinį teks "dujų generatoriumi" pervadinti
QUOTE(Igr540 @ 2011 10 04, 22:00)
Tikrai ne. Kalba eina apie variantą, kad tuo metu kai kūrenamas židinys, jis šiek tiek sušildo įeinantį orą. O kai nekūrenamas, tai nieko ir nevyksta.
Oro šildymas aktualus tik iki rekupui apsaugoti nuo užšalimo reikalingos temperatūros, vėliau rekupas bus bedarbis. O ką jūsų ŽŠ veiks?
QUOTE(Vilienė @ 2011 10 04, 22:05)
Oro šildymas aktualus tik iki rekupui apsaugoti nuo užšalimo reikalingos temperatūros, vėliau rekupas bus bedarbis. O ką jūsų ŽŠ veiks?
Čia kaip pagalba ŽŠ būtų ir tuo pačiu rekupas gautų aukštesnės temperatūros orą.
Galvoju, jei yra būdas ŽŠ oro paemimo vamzdį kažkaip suženyti su židinio išmetimo vamzdžiu, tai vėliau be jokių papildomų pastangų, kūrendamas žininį savo malonumui, galėsiu ir ŽŠ padėti.
Žinoma, ŽŠ turėtų du paėmimus, atskirą ir suženytą su židiniu, kad šiltuoju metų laiku, nenaudoti židinio šilumos.
QUOTE(Igr540 @ 2011 10 04, 22:12)
Čia kaip pagalba ŽŠ būtų ir tuo pačiu rekupas gautų aukštesnės temperatūros orą.
Galvoju, jei yra būdas ŽŠ oro paemimo vamzdį kažkaip suženyti su židinio išmetimo vamzdžiu, tai vėliau be jokių papildomų pastangų, kūrendamas žininį savo malonumui, galėsiu ir ŽŠ padėti.
Žinoma, ŽŠ turėtų du paėmimus, atskirą ir suženytą su židiniu, kad šiltuoju metų laiku, nenaudoti židinio šilumos.
Galvoju, jei yra būdas ŽŠ oro paemimo vamzdį kažkaip suženyti su židinio išmetimo vamzdžiu, tai vėliau be jokių papildomų pastangų, kūrendamas žininį savo malonumui, galėsiu ir ŽŠ padėti.
Žinoma, ŽŠ turėtų du paėmimus, atskirą ir suženytą su židiniu, kad šiltuoju metų laiku, nenaudoti židinio šilumos.
Dubliavimas yra neracionalus. Jei jūsų ŽŠ kokybiškas ir sugeba apsidirbti kai židinys užgesęs tai taip pat sėkmingai apsidirbs ir su veikiančiu židiniu, židinio pagalba bus beveik nulinė. Pakelkit paduodamą orą iki +20 ir rekupas jums nereikalingas. Todėl židinys šiuo atveju yra dubliuojantis benaudis. Meskit tai iš galvos
QUOTE(Vilienė @ 2011 10 04, 22:46)
Dubliavimas yra neracionalus. Jei jūsų ŽŠ kokybiškas ir sugeba apsidirbti kai židinys užgesęs tai taip pat sėkmingai apsidirbs ir su veikiančiu židiniu, židinio pagalba bus beveik nulinė. Pakelkit paduodamą orą iki +20 ir rekupas jums nereikalingas. Todėl židinys šiuo atveju yra dubliuojantis benaudis. Meskit tai iš galvos
Greičiausiai jūs teisus ir lauko židinį reiks naudoti tik pagrindinei jo funkcijai - mėsytės kepimui
Tad lieka atviras klausimas, kokį atsarginį variantą pasirinkti, jei nežmoniškai pabrangsta elektra ar dėl statybos klaidų po kelerių metų namui netekus sandarumo?
Aš ko gero irgi paklosiu grindų šildymo vamzdžius, kad ateityje turėčiau laisvę rinktis alternatyvas.
QUOTE(Igr540 @ 2011 10 04, 22:04)
Greičiausiai jūs teisus ir lauko židinį reiks naudoti tik pagrindinei jo funkcijai - mėsytės kepimui
Tad lieka atviras klausimas, kokį atsarginį variantą pasirinkti, jei nežmoniškai pabrangsta elektra ar dėl statybos klaidų po kelerių metų namui netekus sandarumo?
Aš ko gero irgi paklosiu grindų šildymo vamzdžius, kad ateityje turėčiau laisvę rinktis alternatyvas.
Tad lieka atviras klausimas, kokį atsarginį variantą pasirinkti, jei nežmoniškai pabrangsta elektra ar dėl statybos klaidų po kelerių metų namui netekus sandarumo?
Aš ko gero irgi paklosiu grindų šildymo vamzdžius, kad ateityje turėčiau laisvę rinktis alternatyvas.
Tik dėl ateities galimybių vamzdžio į grindis betonuot neapsimoka. PN turi priverstinę oro ventiliaciją su gerai išvedžiota kanalų sistema. Alternatyva greičiausiai šildys vandenį, tai į patalpas paduodamą vamzdį įdedi vandens radiatorių ir iš pašildyto vandens perduodi šilumą orui ir taip sėkmingai šildai patalpas. Jei naudoji oras-oras šilumos siurblį vietoj radiatoriaus statai kanalinį kondicionierių ir vėl šildai į patalpas paduodamą orą.
Atsarginių variantų yra. Pirmu numeriu pas mane įrašytas saulės kolektorius. Vilienė dažnai mini vėjo jėgainę su tiesiogiai pajungta spirale boileryje. Taip pat nederėtų nurašyti šilumos siurblių. Iš esmės, tai net geoterminiai kainuoja 10k-20k Lt (patys agregatai be darbų). Tik įdiegimo darbas brangus, bet jei pasistengsi, vamzdį gali pravedžioti pats, kainuos tik ekskavatorius, medžiagos ir siurblio aprišimas (~5k Lt). Tokiu būdu geoterminio kaina tampa mažesnė nei 30k Lt (22k-25k). Oras-oras, oras-vanduo šilumos siurblys irgi neblogas variantas turintis minusą, darbinė temperatūra iki -25 laipsnių, bet pagrinde beveik visą žiemą pradirbtų. Variantų daug, ir visus galima idiegti PN. Su geoterminiu kiek sudėtingiau. Kaip suprantu, vamzdžiai turės eiti per pamatą, tai pageidautina vamzdžius pratiesti (~50m -1 kW) dar pamatų liejimo metu, kad neišdarkytų putplasčio grindyse, o visokie oriniai šilumos siurbliai su vėlesniu sienų darkymų jau ne tokie skausmingi ir vėliau diegiant.
QUOTE(Igr540 @ 2011 10 04, 23:04)
Greičiausiai jūs teisus ir lauko židinį reiks naudoti tik pagrindinei jo funkcijai - mėsytės kepimui
Tad lieka atviras klausimas, kokį atsarginį variantą pasirinkti, jei nežmoniškai pabrangsta elektra ar dėl statybos klaidų po kelerių metų namui netekus sandarumo?
Aš ko gero irgi paklosiu grindų šildymo vamzdžius, kad ateityje turėčiau laisvę rinktis alternatyvas.
Tad lieka atviras klausimas, kokį atsarginį variantą pasirinkti, jei nežmoniškai pabrangsta elektra ar dėl statybos klaidų po kelerių metų namui netekus sandarumo?
Aš ko gero irgi paklosiu grindų šildymo vamzdžius, kad ateityje turėčiau laisvę rinktis alternatyvas.
Neisivaizduoju taves ziema,begiojanti i lauka,pakurstyti zidinio.
Beje,gali papasakoti placiau apie zemes silumokaiti? Koki desies. Is kur ir t.t.
QUOTE(biesas66 @ 2011 10 05, 08:17)
Neisivaizduoju taves ziema,begiojanti i lauka,pakurstyti zidinio.
Beje,gali papasakoti placiau apie zemes silumokaiti? Koki desies. Is kur ir t.t.
Beje,gali papasakoti placiau apie zemes silumokaiti? Koki desies. Is kur ir t.t.
Židinys bus lauko terasoje, kuri yra po namo stogu. Ateityje ji bus apstiklinta ir žvarbiais rudens vakarais (o gal ir žiemos) galėssiu pasimėgauti židiniu.
Bet anyway panašu, kad židinys atliks tik savo pagrindinę funkciją.
ŽŠ bus skaldos masyvas. Svarstau dvi alternatyvas:
Įsirengti po namu, nes pamatas - švediška plokštė(plokštieji pamatai)
Arba įsirengti šalia namo, pvz po lauko terasa, kuri projektuojama 25 kv.m.
Įrenginėjant po namu, galima sutaupyti ant skaldos, nes tiek plokštiems, tiek ŽŠ ji reikalinga. Bet čia atsiranda toks niuansas, kad jeigu vėliau dėl kažkokių priežasčių tektų ką nors tvarkyti, tai taptų praktiškai neįmanoma misisja.
Bei dar nepatinka mintis, kad žiemą bus šaldoma skalda ant kurios yra pamatas, kas automatiškai didins šilumos nuostolius(kiek padidės nuostoliai dar neskaičiavau)
Įsirenginėjant šalia namo, tai būtų brangesnė investicija, bet gerokai saugesnis variantas, nes ŽŠ veikiant nekorektiškai, vėliau turėsi galimybę daryti pakeitimus.
Yra dar viena aplinkybė(geroji), kuri lemia pasirinkimą - turiu galimybę gauti skaldos(palankiomis sąlygomis), bet ji netinka ŽŠ, bet puikiai tinka pamatams. Tad įkišęs ŽŠ po pamatais, aš realiai nieko nesutaupau(susitaupo tik ant putų polisterolio)
ŽŠ projektą bandysiu gauti iš lenkų. Pasinaudosiu Vielienė patirtimi.
QUOTE(Igr540 @ 2011 10 05, 08:45)
Įrenginėjant po namu, galima sutaupyti ant skaldos, nes tiek plokštiems, tiek ŽŠ ji reikalinga.
Esu labiau nei įsitikinęs, kad PP skalda nereikalinga visiškai. Skaldos privalumas, kad ją naudojant gaunami labai atsparūs pagrindai ko vidutiniam namui tikrai nereikia, tamprumo modulis ir apkrova skiriasi vos ne trim eilėm. Kaip suprantu galite susikombinuoti dolomito. Taip, ŽŠ labiau tiktų sijota skalda(žvirgždas) dėl apvalių akmenukų, kurie tarpusavy sudaro didesnius tarpus tuo mažindami oro pasipriešinimą. Iš bėdos galima būtų bandyti sijoti ir dolomitą, išplauti smulkiausią frakciją, kuri tik kimš tarpus o vėliau dulkėdama - filtrus, bet tikriausiai bus lengviau nusipirkti kelias mašinas žvirgždo. O dolomitas, kad jau chaliavinis, tegul gula po PP, nors ten užtektų paprasto, gerai vandenį praleidžiančio žvyro.
Dėl ŽŠ nekorektiško veikimo: kai gausite projektą, pamatysite, kokia paprasta yra konstrukcija. Neįsivaizduoju, kaip gali kažkas atsitikti ir ŽŠ neveikti...padarius pagal projektą - šimtas metų, pamiršite kaip jis viduje atrodė. Todėl racionalu daryti po PP, būtinai nors po metrą nuo krašto, kad neveiktų šaltis per šoną. Esant pakankamai ŽŠ galiai temperatūra po PP nenukris daugiau nei 4-5C, niekada ne bus neigiama - taigi nuostolis per grindis bus labai mažas, o lyginant su nauda - niekinis. Aišku jei nepataupysite EPS storio
Mano atveju virš ŽŠ visur 35cm EPS100, R~10. Įrengiant po namu taupome: 1. EPS. 2.Žemės darbų. 3. Pagrindų medžiagų (žvyro; jūsų atveju - dolomito). 4. Žemės - ant ŽŠ juk medžių nesodysi, veją - ne daugiau.
QUOTE(Vilienė @ 2011 10 05, 09:15)
...
Dėl ŽŠ nekorektiško veikimo: kai gausite projektą, pamatysite, kokia paprasta yra konstrukcija. Neįsivaizduoju, kaip gali kažkas atsitikti ir ŽŠ neveikti...padarius pagal projektą - šimtas metų, pamiršite kaip jis viduje atrodė. Todėl racionalu daryti po PP, būtinai nors po metrą nuo krašto, kad neveiktų šaltis per šoną. Esant pakankamai ŽŠ galiai temperatūra po PP nenukris daugiau nei 4-5C, niekada ne bus neigiama - taigi nuostolis per grindis bus labai mažas, o lyginant su nauda - niekinis. Aišku jei nepataupysite EPS storio Mano atveju virš ŽŠ visur 35cm EPS100, R~10. Įrengiant po namu taupome: 1. EPS. 2.Žemės darbų. 3. Pagrindų medžiagų (žvyro; jūsų atveju - dolomito). 4. Žemės - ant ŽŠ juk medžių nesodysi, veją - ne daugiau.
Dėl ŽŠ nekorektiško veikimo: kai gausite projektą, pamatysite, kokia paprasta yra konstrukcija. Neįsivaizduoju, kaip gali kažkas atsitikti ir ŽŠ neveikti...padarius pagal projektą - šimtas metų, pamiršite kaip jis viduje atrodė. Todėl racionalu daryti po PP, būtinai nors po metrą nuo krašto, kad neveiktų šaltis per šoną. Esant pakankamai ŽŠ galiai temperatūra po PP nenukris daugiau nei 4-5C, niekada ne bus neigiama - taigi nuostolis per grindis bus labai mažas, o lyginant su nauda - niekinis. Aišku jei nepataupysite EPS storio
Mano atveju virš ŽŠ visur 35cm EPS100, R~10. Įrengiant po namu taupome: 1. EPS. 2.Žemės darbų. 3. Pagrindų medžiagų (žvyro; jūsų atveju - dolomito). 4. Žemės - ant ŽŠ juk medžių nesodysi, veją - ne daugiau.Na jūsų pavyzdys konkrečiai parodė, kad galima padaryti klaidą lygioje vietoje(su plėvele).
Mane, kaip ganėtinai atsargų žmogų neramina du klausimai:
1) Įrenginėjant pagal projektą, galimos (statybininkų) klaidos. Juk tai pirmas kartas ir patirties 0(tiek mano, tiek statybininkų). Tikimybė gal nėra didelė, bet vis tik yra.
2) Galimi pasikeitimai ŽŠ-yje po keleriu, keliolikos metų, kas pablogintų gaunamo oro kokybę ir kas reikalautų intervencijos. Čia jau sunku numatyti, nes patirtis yra tik užsieninė ir ji ganėtinai ribota.
Kol kas tai tik teoriniai samprotavimai ir jokie sprendimai nėra priimti. Artimiausiu metu turėčiau baigti derinti namo projektą, pagal tai lenkai paskaičiuos kokio dydžio man reikalingas ŽŠ. Vat tada jau konkrečiai galėsiu operuoti skaičiais ir matysiu kiekvieno iš variantų finansinę išraišką.
QUOTE(Igr540 @ 2011 10 05, 09:44)
2) Galimi pasikeitimai ŽŠ-yje po keleriu, keliolikos metų, kas pablogintų gaunamo oro kokybę ir kas reikalautų intervencijos. Čia jau sunku numatyti, nes patirtis yra tik užsieninė ir ji ganėtinai ribota.
Kol kas tai tik teoriniai samprotavimai ir jokie sprendimai nėra priimti. Artimiausiu metu turėčiau baigti derinti namo projektą, pagal tai lenkai paskaičiuos kokio dydžio man reikalingas ŽŠ. Vat tada jau konkrečiai galėsiu operuoti skaičiais ir matysiu kiekvieno iš variantų finansinę išraišką.
Kol kas tai tik teoriniai samprotavimai ir jokie sprendimai nėra priimti. Artimiausiu metu turėčiau baigti derinti namo projektą, pagal tai lenkai paskaičiuos kokio dydžio man reikalingas ŽŠ. Vat tada jau konkrečiai galėsiu operuoti skaičiais ir matysiu kiekvieno iš variantų finansinę išraišką.
Oro kokybei užtikrinti aš į šnorkelį (paėmimo kaminėlį) montuoju 287x287 kišeninį G4 filtrą - kad skaldoje nesikauptų dulkės ir vabzdžiai iš lauko. Daugiau ten organinių medžiagų, kurios gali gesti, nėra.
Labai nustebsiu, jei lenkai jums ką nors skaičiuos, nebent prašysite jų atlikti detalų projektą. Iki šiol jie pardavinėjo tipinius projektus 700-1000m3/h - kartą padarė ir šimtą kartų kopijavo. Dėl to ir kaina tokia maža.
O mano klaidos - jūsų pamokoms. Deja, bet man nebuvo iš ko mokytis.
