Pasyvus namas - 9

Na kaip čia pasakius. Dujomis šildomame standarte moku apie 1000 lt. Pasirinkus elektrinį šildymą PN statybos kaina manau labai nedaug viršytų standarto.
Kiek man pavyko rasti, vienintelė ekonomiškai verta dėmesio PN šildymo sistema oras - oras šilumos siurblys. Jo vienos kWh kaina man gaunasi apie 20 cnt. kas yra apie 2 kartus mažiau už kitas sistemas. Ši sistema kaip ir kitos ne be trūkumų. Viena viltis, kad tai labai greitai tobulinami šildymo prietaisai ir tikiuosi, kad kai man reikės jau bus tikrai neblogų variantų.

Narvid, kaip aš galiu būti neįsigilinęs, jei jau tuoj metai bus, kaip šį šildymo būdą naudoju?

Ne nu tu nustabus . Aš buvusią žiemą už 50 kvadratinių metrų butą, šildomą dujomis, šalčiausiu laiku mokėjau apie 400-500 Lt į mėnesį. O čia elektra už 150 kvadratų namo šildymą turėsiu mokėti tik 390 Lt? Turint omenį kad mano namas tik 120 kvadratų gaunasi, dar mažiau. Kaip iš pesimistiškai elektrinio šildymo atžvilgiu nusiteikusio žmogaus, tai tiesiog superinis padrąsinimas . Aišku šildysiuos tik elektra.

Beje, pažystamas 180 kvadratų namo savininkas ant malkų sezonui išleidžia apie 3000 Lt, tad kodėl manot, kad 3000 Lt elektriniam šildymui daug.

Beje, DEU, turėjai atkreipti dėmesį, kad aš daleidžiu tai, kad vis tik nesigaus pastatyti 15 kW/m2 namo, todėl dažnai miniu, jog ruošiuosi statytis vadovaudamasi PN koncepcija, nes ji mano manymu yra teisingiausia. Tiesa pasakius, kol ant mano namo neatsiras saulės kolektorių, net esu tikras, jog netilpsiu į PN rėmus, bet neišleisiu nei vieno cento, kitai šildymo sistemai, kol neturėsiu konkrečių skaičių ir nežinosiu, ko tiksliai man reikia. Jei gautas rezultatas mane tenkins, gal daugiau nieko ir nedarysiu. Rezervui turiu kelis variantus. Domiuosi saulės kolektoriais, šilumos siurbliais yra dar kelios mintys. Tad rezervų turiu. Jau įrengtas elektrinis šildymas liktų kaip pagalbinis. Kai nebrangiai kainuos įrengimas, tikrai neskaudės galvos, jog turiu dvi šildymo sistemas.

Su saulės kolektoriais ir saulės elementais net ir standartą realu paversti A++ ar aktyviu namu, tad nesat visiškai teisus, jog ateityje neturėsiu galimybių savo pastatytą, kaip manau tikrai šiltą namą pritraukti iki PN reikalavimų. Nors PN ir nėra mano galutinis tikslas.



Esu 101% įsitikinęs, kad pagal PN koncepciją statytas namas be šildymo sistemos yra nei vienu centu ne brangesnis už standartą su įrengta šildymo sistema. Tad jei mano namas ris elektros už tokią pat sumą, kaip ir už tą pačią sumą pastatytas standartas su malkiniu šildymu aš jau pasakysiu, kad pasiekiau savo tikslą.

O dėl antrinės rinkos, tai manau Jūs neteisus. Jei dabar nežiūrėti į tai kokia energija šildysime parduodamą namą, bet pasakysim, kad jo šildymu rūpintis nereikės, o jo išlaikymas kainuos, kaip ir bet kurio kito namo, plius jame bus daugiau komforto dėl pastoviai gaivaus oro ir stabilios kambarių temperatūros be skersvėjų? Manot nebus jis labiau patrauklus nei standartas? O jei dar prirašyti, kad jis statytas vadovaujantis PN koncepcija, ar gal net ir turintis A++ sertifikatą?


Todėl ir nemanau, kad vertą išlaidauti ant jokios kitos šildymo sistemos, o verta įrenginėti tiktai elektrinį šildymą.

Vilius begedis-miona man ant mazolio
Realiai koki teisinga sildyma pasirinkti as dar nezinau. Vis tyrineju.
Malkos pas mane atkrenta. nera vietos,nera noro siuksles laikyti,nera noro sokti tvista aplink peciu kasdien. Beto noriu tureti galimybe isvaziuoti ilgesniam laikui be galvos skausmo..
Elektros yvado gal ir pakaktu nes lygtai 15 KW yra bet nematau as gerioos sistemos kur butu kokybes ir naudos santykis. Geoterminis man atpuola,tad kas lieka? Oras oras-ne. O seip butu protingiausia paaikoti koki tukstanteli ir paprasyti geru zmoniu is KTU kad paskaiciuotu kas man parankiausia..
Kad kaimynai uz malku kruva isjuoks nebijau,bet kad puse mano kiemo uzims tai bijau.. Kiemui ne sandelio funkcija numatyta,o relaksacine zona-sodas..

Kiek metrų iki ežero? gal vanduo-vanduo? Vamzdžio kokius 200-300m ant dugno ir turite ne neigiamos temperatūros kolektorių visus metus, be jokių daržų sukasinėjimų. Tik kad vietiniai ichtiandrai tų vamzdžių nepaštyrintų

O apie šildymo sistemą jau pačiam senai laikas susimąstyt
Galite bandyti pasiskaičiuoti ir pats - matot kiek patarėjų čia. Pradėkit nuo nuostolių, kurie su 400mm neoporo (lyg R~8 su biskiu? ) atrodys labai neblogai.

Kad jūs žinotumėte, kaip stipriai klystate. Joks namas netaps aktyvus, kol pirmiausia nebus įgyvendintas pasyvus namas. Tai reiškia, kad nerenovuotą namą pirmiausia reikia paversti pasyviu (tai galima padaryti) arba naują namą statyti kaip pasyvų. Kuomet bus pasiekta ši sąlyga, galima daryti namą aktyvų, t.y. dėti kolektorius, ŠS, vėjo jėgaines ir t.t.

Be pirmo punkto (pasyvus) negali būti punktas aktyvus.

Jei mano zeme butu iki vandens tai jo..vanduo,vanduo butu geras varijantas,o dabar.. perdaug vargo su kaimynais..
Vienintele paguoda kad blokeliu deklaruojama silumine varza 8,25.. As turbut kaip ir mintas..PN nepasistatysiu,bet reikalui esant manau datempciau jy iki to. Laikas parodys.

Matau visai nesidomėjot aktyviais namais. Aktyviam name teigiama tai, ką čia pastoviai bando įrodinėti Kaban, kad švariausias oras ne praėjęs pro rekuperatoriaus filtrus, bet pro atidarytą langą, tik aktyviuose namuose šildo ne malkos, o saulė. Į apšiltinimo sluoksnį irgi rimtai nežiūrima, juk subsidijuoti saulės kolektoriai pigesni, nei storesnis šiltalo sluoksnis.

Dabar pažiūrim, ar gali standartas be papildomų investicijų į šiltinimą ir rekuperaciją tapti aktyviu, tik investuojant į saulės kolektorius.

Vidutinis mėnesinis saulės energijos kiekis (kWh/m2/dieną)
Sausis - 0.61
Vasaris - 1.31
Kovas - 2.55
Balandis - 3.88
Gegužė - 5.44
Birželis - 5.46
Liepa - 5.30
Rugpjūtis - 4.37
Rugsėjis - 2.86
Spalis - 1.54
Lapkritis - 0.72
Gruodis - 0.43

Standartiniam maždaug 200 m2 namui šildyti parenkamas maždaug 20 kW pečius, tagi 1m2 reikalauja 100 W šildymo galios, taigi primetus, jog kolektoriai pas mus turi tik 50% naudingo veikimo koeficientą sakykim kad vienas saulės kolektoriaus kvadratinis metras gali apšildyti 2 kvadratinius metrus gyvenamo namo ploto net standarte. Aišku saulė šviečia ne visa parą, tik maždaug 1/3 paros, taigi reikalingą saulės kolektorių plotą didinam 3 kartus taigi 200 m2 standartui per akis šildymui būtų 300 kvadratinių metrų saulės kolektorių. Taigi nusėjo ūkininkas savo ūkio hektarą, ir visą kaimą pavertė aktyvių namų kaimu. Iš esmės skaičiavimai tikrai nėra teisingi, pabandžiau grubiausiais skaičiavimais parodyti, jog tai įmanoma.

Aktyviam namui beje reikia, kad metinis pagaminamos energijos kiekis viršytų namo šildymo poreikį, su tokiu saulės kolektorių plotu jis bus pliusinis kiaurus metus. Taigi, nesigilinant į įrangos kainą tikiuosi įrodžiau, jog bet kokį namą galima paversti aktyviu pasinaudojant vien namą aktyvinančiomis priemonėmis?

Beje, aš manau, kad aktyvus namas, tai tas pats išsigimimas, tik šiuo atveju su saulės energijos panaudojimu, koks kad buvo tarybiniais metais su iškastiniu kuru. Mano nuomone teisingiausia namo koncepcija - pasyvaus namo. O aktyvūs elementai reikalingi, bet jų nereikia tiek daug, kad namas taptų aktyviu. Į aktyvius elementus, konkrečiai į saulės elementus, tiesiogiai verčiančius saulės energiją į elektrą iš vis nemanau, kad verta investuoti, kaip į namą aktyvinančius elementus, o tik kaip į komercinį investavimą į atsinaujinančią energetiką ir pagamintą energiją, ne naudoti namo reikmėms, o tiktai pardavinėti "Lesto" subsidijuojamu tarifu.

Veikmės namas dar kartą tik patvirtiną, jog skaičiavimai ant popieriaus, skaičiuojant tik atitvarų varžas yra neteisingi. Neteisingai įvertinami pritekėjimai. Taigi, iš kur ištraukei, kad jie ir į 50 kWh/m2 per metus netelpa? Išvadas, jog jis tikrai suris daugiau, padarė jau kažkas iš forumo dalyvių. Veikmės direktorius Eugenijus Zaremba paminėjo, jog pirmojo Veimės PN šildymo poreikis buvo apie 20 kWh/m2.

Negi manai, kad forumo dalyvis geriau žino, kiek veikmės PN suvartojo šildymui, nei veikmės direktorius? Forumo dalyvis, o ne E. Zaremba vartė namo monitoringo duomenis?

Štai kodėl pro pirštus žiūriu į visus skaičiavimus, kuriuos grubiai pabandom atlikti čia. Jie visi netikslūs ir tik praktinio ekspluatavimo metu bus nustatytas tikrasis PN šilumos poreikis.

Privertei mane pasiknaisioti po senus įrašus. Prisiminiau tiksliai, kad nesąmones rašai kalbėdamas apie veikmės PN šilumos nuostolius, bet nenorėjau pasikliauti atmintimi, šį kartą atrašydamas. Užknisai viską bandydamas suskaičiuoti ir paskui aiškindamas jog suskaičiavai ir turi būti taip, kaip suskaičiavai, o ne kitaip. Dar kartą kartoju, žmonės klysta. Tik praktika parodo, kokia tiesa yra iš tikrųjų.

Nesakau, kad tai jog skaičiuoji yra blogai. Ne, tai tikrai padeda geriau susivokti skirtume tarp tam tikrų lyginamų dalykų, bet aklai pasikliauti skaičiavimais, ypač tokiais kaip atliktais meteorologijoje, aerodinamikoje, ar apskaičiuojant namo šiluminius nuostolius be praktinio pagrindimo yra nesamonė. Štai kodėl, ženkliai optimistiškiau žiūriu į savo namo galutines šilumines savybes, nei buvau pasiskaičiavęs, tavo užsimintame, kitame forume.

Dar kartą įdedu nuorodą į vaizdo medžiagą kurioje E. Zaremba pamini pirmojo Veikmės PN realius šilumos nuostolius.

Tarp daugybės beletristikos viena itin protinga mintis. Sveikinimai Mintui.

Praplėsiu jo mintį. Veikmės architektas su krūva inžinierių suprojektavo ir tikėjosi tilpti į PN rėmus - 15 kWh šildymui, bet išėjo apie 20 kWh. Jie ne tik turėjo didelį teoretikų/praktikų būrį, bet ir daugelio medžiagų/įrangos tikriausiai gavo ženkliai pigiau nei rinkos kaina.

Tai reiškia, kad turėjo pasiekti PN standartus ir pakankamai pigiai. Standartas nepasiektas, o kaina pirmo namo buvo ganėtinai kosminė - apie 1,1 mln. Lt.

Po to sekė du patobulinti namai. Ar matėt pagrindinius skirtumus tarp pirmo ir kitų dviejų: vietoj dviviečio vienvietis garažas (mažiau ploto - pigesnė statyba), pats namas mažėsnio ploto ir primityvesnės architektūros, fasadas iš esmės tik tinkas, o ne medis, klinkeris, tinkas, taip pat viename iš namų įrengti plokštieji pamatai bei panaudotas žemės šilumokaitis, įrengti saulės kolektoriai.

Tai reiškia, kad pabandyta dar labiau sutaupyti namo statybai ir sumažinti energijos poreikį. Tikiu, kad antras ir trečias namas turėtų tilpti į PN rėmus.

Didelis dėkui, už taip rodomą pagarbą. Akyse tobulėjat, dar truputis ir daugiau rasit

Vienas pastebėjimas, kad neužsiciklintumėte ant Veikmės namo kainos.
Namas statytas, ne eksperimentui, po kurio jis bus nugriautas, o pardavimui, tad visur minima ne savikaina, o pardavimo kaina(su visais įmanomais mokesčiais).

Kitas, ne ka mažiau svarbus dalykas - PASYVAUS namo statusas, už kurį pirkėjas yra priverstas susimokėti ir ši suma visiškai nesusijusi, su savikaina. Kaip taisyklė pradžioje tokie dalykai būna įvertinti maksimaliom sumom, kad įvertinti ar atsiras pakankamai nuprotėjusių pirkėjų, kurįe už šitą statusą mokės negalvodami.

Dar vienas klausimas ar tai tik namo kaina ar ir sklypo. Pažystamas tame rajone pirko sklypą 12a, tai kainavo ~200 000 Lt.

Tad 1,1 mln. Lt yra labai nekonkreti ir gal jos nereiktų naudoti kaip etalono.