QUOTE(cibulis @ 2011 09 27, 16:04)
Rekuperatorius.
Jei norime, kad jis "valgytų" kuo mažiau elektros (o tai žiemą labai aktualu Lietuvoje), privalome įeinančio oro pašildymą padaryti ne elektriniu tenu, o, pavyzdžiui, nuo iš akumuliacinės imamu šiltu vandeniu.
Rašant žinutes forume prašau elgtis korektiškai.
Pilnai pritariu dėl iš lauko į rekuperatorių patenkančio oro pašildymo. Šildyti jį elektriniu tenu tikrai brangus užsiėmimas. Tą darbą galima patikėti žemės šilumokaičiui, ar iš vis pasirinkti rotacinį rekuperatorių, kuriam nebaisus užšalimas. Sprendimų tikrai yra.
QUOTE
Karštas vanduo.
Ruošti karštą vandenį vien elektra - savižudybė (finansinė, aišku).
Teko bendrauti su žmogumi, kurio gyvenamoj vietoj, nežinau dabar dėl kokių priežaščių, bet visiems buvo nutrauktas karšto vandens ruošimas centrinio šildymo pagalba ir visiems buvo duota, atrodo 300 Lt., karšto vandens elektrinių boilerių įsigijimui. Nepatikėsit, kaip žmogelis džiaugėsi, kaip jam pigiau gavosi vandenį pasišildyti. O jūs teigiat kad jis savižudis
. Jis pigiau šildosi vandenį elektros pagalba, nei didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, o jūs teigiat, kad tai finansiškai neprotingas sprendimas? Aš turiu kitą nuomonę.
QUOTE
Patalpų šildymas.
Tai galima daryti rekuperatoriaus pagalba, bet čia jau reikalinga jam pagalba. Žiūrėti aukštesnį punktą. Čia vėlgi be akumuliacinės neapsieisim.
Pilnai pritariu minčiai, kad viso šildymo nereikėtų perleisti rekuperatoriui, siekiant išvengti didesnio oro temperatūrų skirtumo tarp paduodamo ir patalpose esančio oro, bet nesutinku su mintimi, kad pagalbą reikia organizuoti vandens pagalba. Žinote, kad pirmiau šildant tarpinį šilumos nešėję, o tik vėliau jau nešėjo pagalba pernešant šilumą į patalpas patiriami didesni nuostoliai, todėl patalpų šildymui, manyčiau būtų teisingesnis variantas oras-oras šilumos siurblio, nei oras-vanduo. Tokiu atveju prapuola akumuliacinės talpos poreikis. Beje, aš žadu įsirengti elektrinį infraraudonąjį šildymą. Šiam šildymui taip pat akumuliacinės talpos nereikia.
QUOTE
Išvada: reikalinga akumuliacinė talpa ir įrankiai jai užkrauti. Vasarą tai padarys saulės kolektoriai. Žiemą teks ieškoti papildomo šalitnio: židinio, granulinio ar malkinio pečios, ŠS ir t.t.
O kodėl ir namo šildymo nepavesti saulės kolektoriams? PN ar A++ šilumos poreikiai iš tikrųjų turi būti labai nedideli. Esu įsitikinęs, kad su saulės kolektorių pagalba galima perimti dalį šildymo poreikio ir žiemą. Jei dar neiškilo poreikis šiandien statytis šildymo sistemos, palaukim vieną sezoną, pažiūrėkim, kokie bus Vilienės atsiliepimai, o tada vėl pratęsim diskusiją. Jei pasiteisins, be to atsižvelgus į tai ar bus pradėta dotuoti ir jei pradėta, tai ant kiek, bus galima visai kitais skaičiais operuoti. Nors ir žadu įsirenginėti elektrinį šildymą, tikrai seksiu naujienas saulės kolektorių srityje, ir įsirengsiu, kai manysiu, kad jau atėjo laikas. Tada greičausiai skaičiuosi sistemą, kad pavežtų ir šildymą, o infraraudonąjį šildymą paliksiu kaip rezervinį.