Pasyvus namas - 9

Dėl 15kWh/m2a - pagyvensim pamatysim. O kad gausiu 23kWh/m2a (A++) neabejoju, jums slabo iš StN išspaust 46kWh/m2?
Būtų labai kvaila turint mechaninę reguliuojamą ventiliaciją ja nesinaudoti. Bet jums tai būtų atleistina - atsidarot tam momentui PN langą ir džiaugiatės natūralia, eksperimento dėlei, tik kur ten džiaugsmas? Nė už kapeiką
Kantrybės su jumis reikia plieninės, jaučiu artėjam prie takumo ribos...

Faktas neatitinkantis tikrovės. Kaban, kodėl jūs kaip moteris, matot tik tai ką norit matyt ir nematot tai, kas neparanku?
Evoy taip nesakė;
Vilienė taip nesakė;
Dario taip nesakė;
Aš taip nesakiau
ir kiti....

Negražu, vai negražu. Kaip ten sakoma apie sugriuvusius tiltus ?



Na ir vėl pasikartosiu. Kaip galima ginčytis su žmogumi, kuris negirdi, kas yra jam sakoma. Keli puslapiai šio forumo atgal, kaip tik buvo paliestas šis klausimas ir Vilienė labai teisingai atsakė. PN tai ne tik 2 kart geresnis šiltalas, tai ir sandarumas... ai, nesikartosiu. Bent kartą išgirskit kas buvo pasakyta nors Jums neparanku.

Priminsiu, kaip visai nesenai, vienoje psiaudo PN temoj Kaban mūru stojo už PN... Jis viską žino ir supranta nė kiek ne prasčiau, tik išsidirbinėja - taip pajunta malonumą Mazochistiniai metodai.

Del PN brangumo.. As pritariu kaban. Kaip gali buti tapati kaina jei naudoji siltesnes sienas,geresnius langus geresnis rekupas? Sutikciau kad sutaupai ir katilines nera tada issilygintu tas skirtumas.. O daba jus cia taip arsiai teigiate kad ST ir PN tapati kaina,kad net keista nes paskaiciuoti mokate geriau dar uz mane..

Jūs Biese66 labai teisus, dėl matomų galimybių pataupyti statant PN ir dėl to kur PN statybos brangesnės.

Remiantis anksčiau pateiktais skaičiavimais šiame forume, standartiniam namui katilinė su katilais, malkinėm, radiatoriais, kaminais ir visais kitais priedais kainuoja apie 50000,00 Lt. Geoterminis irgi panašiai.

PN skiriasi per pus storesniu šiltalo sluoksniu, tad kaina kyla ne už visą šiltalo storį, ji tik dvigubai didesnė nei standarto. Dar reikia pridėti rekuperatoriaus kainą ir tuputį daugiau už šiltesnius langus, bet ir su langais galima pataupyti, statant berėmius stiklo paketus, ka jau įrodė Vilienė. Tad į 50000,00 standarto upgreidas iki PN reikalavimų tikrai turi galimybę įtilpti. Aišku, kad įtilptų, namą reikia projektuoti iškarto be šildymo sistemos. Su šildymo sistema namas tampa brangesnis. Bet aš ir bandau įrodyti, kad pasiliekant tik elektrinį šildymą PN name Jūs nieko nepralošiat.

Aišku, jei pasuksit kitu keliu, įsirengsit katilinę su akumuliacine talpa arba geoterminį, tuomet tokio PN statyba gausis brangesnės nei standarto. Ekspluatacijos kainos aišku gausis labai mažos, bet tokios investicijos atsiperkamumas tampa labai komplikuotas. Tas komplikuotumas kyla ne iš to, kad namas PN, o iš to, kad standartiniam namui skirtų šildymo sistemų atsiperkamumas PN atveju yra visai kitoks, nei stanadrtinio namo atveju.

Jei naudosi 400mm neoporinius klojinius patariu labai rimtai pasiskaičiuoti nuostolius ir nepersūdyti su šildymo sistema, pats labai rizikuoji turėti PN (jei sakyčiau A++ tai manau būčiau labai teisus)
Neprisimenu paties santykių su židiniu, bet kaminą reikia daryti šiltintą kad neturėtum nuostolių per stogą.
Pats pamatysi kas yra brangiau ir kiek...

Žmogau, ar bent matei ir įdėmiau pažiūrėjai, kas ten per židinys. Ten jei matei židinys į aplinką (namo vidinę erdvę) išskiria tik apie 1-2 kW energijos. Visi likę 10-11 kW keliauja į akumuliacinę. 1-2 kW išpinduliuoti į orą - super dalykas pasyviam namui: per daug, nei per mažai, ypač jei pirmas aukštas pakankamai atviras, t.y. kambariai susisiekantys be sienų ir durų. O akumuliacinėje užkaitintas vanduo nuo tų 10-11 kW tarnauja kaip rekuperatoriaus oro pašildytojas ir karštas krano vanduo (DWV).

Antras dalykas: ar matei kokios talpos ta akumuliacinė. Jinai tik 850 litrų.

Taip pat ar matei, kad tenai yra saulės kolektoriai, kurie savo energiją atiduoda į tą pačią akumuliacinę.

P.S. Tai jau pastatytas namas, kuris veikia su šia sistema. Skirtingai nuo daugumos pasvaičiojimų apie vakuminius langus, saulės kolektorius, vėjo jėgaines ir paprastą elektrą. Kuo lietuvis biednesnis, tuo krūtesnio S klasės Merso nori, nors puikiai žino, kad tokios mašinos niekada neturės (naujos) ir juo labiau net kišenė išlaikyti neleis. Bet nori ir svaisgta...
Papildyta:


Užmašantys argumentai. Dujios gerai, bet bus brangios. O kad visi rėkia už elektrą, kuri jau dabar yra brangesnė už dujas, tai dzin.

Joks maksimaliai šiltas ar PN namas neišsivers be šildymos sistemos. Absoliučiai joks. Jis gali būti aktyvus (saulės kolektoriai, geotermika, vėjo jėgainės ir t.t.), tuomet jums nereikės šildymo sistemos. Bet kuriuo kitu atveju PN reikalinga šildymo sistema. Parodykit man nors vieną PN, kuriame nebūtų jokios šildymo sistemos.

Ir dar visi atkreipkite dėmesį: kad ten, kur vokiečiai šildo namą vien elektą ar rekuperatoriumi, ten namo sandarumas smarkai geresnis nei rekonduojams PN. PN - jis siekia iki 0,6, o vokieičiai, kurie šildosi vien elektra - traukia iki 0,2.

Dar pažiūrėkite kokie ten langai ir rekuperatoriai. Langai, kaip doletos, kainuoja apie 60-70 000 Lt. Su pakankamai gerais kaip Megrame ar Tiks lanagais, kurie kainuos 20-30 000 Lt, nepasieksit norimo rezultato.

Toliau rekūpas. Jis Paul firmos. Toks su viskuo kainuos apie 25-30 000 Lt.

Štai jums ir išeina, kad norint namą šildyti vien elektrą, reikia sukišti apie 50-100 000 Lt, vien nerealiam sandarumui. Dar apie 100 000 Lt itin geriems langams ir rekuperacijai.

Todėl jei galite papildomai skirti 150- 200 000 Lt, tuomet statykite namą, kurį šildysite vien elektrą. Jei ne. geriau nesvaigit, nes skaudžiai verksit.

Ir dar pažiūrėkit, ką daro vokiečiai. Jei jie stato PN, tai dažniausiai būna 140-150 kv. namas be jokio garažo. Vokietis supranta, kad PN, kurį noriu šildyti elektra, brangus dalykas, todėl atsisako daugelio dalykų (garažo, rūsio) ir optimizuoja namo plotą.

Tokiu atveju, jei įgyvendinsite visas sąlygas, prašom - šildykite namą elektra, kuri jau po kelių metų gerokai pabrangs.

Na, jūs ir duodat. Tėvas turi PN (ar beveik), bet jau rugsėjo pabaigoje name per karštą. Štai kuo baigiasi beprotiškas varžos ir sandarumo vaikymasis, kuomet neįvertina realių pritekėjimų, orientacijos pasaulio šalių atžvylgiu ir t.t. Visą tai reikia suskaičiuoti, o ne iš akies daryti.

O įdomiausia, kad sakote, jog sistema neatsipirks. Jūs gi teigiate apie Smart ir visokį kitokį tinginio namą, o dabar sakote - neatsipirks. Prieštaraujata pats sau.

taigi pas tevus tie 23C - senoliai gi megsta siluma, o vat Vilienei uzsigrudinusiai prapuciamam bute jau per karsta. O ir saip 23C pats gazas.

1-2 kW yra per daug. Skaičiavau savo namui šildymo galingumo poreikį, gavos apie 2-3 kW prie -20, -30. Taigi, prie tokių šalčių tas pečiukas gerai, bet nuo minimalaus namo šildymo poreikio iki minimalaus židinio išduodamo galingumo nemažas galingumo tarpas.



Matai, be elektros spėju negyvensi, reikėtų tik šiek tiek didesnio galingumo elektros įvadą įsivesti. Man bendrai (su projektais, pastatymais ir t.t.) 12 kW elektros įvadas kainavo ~3000 Lt jei būčiau vedes mažesnio galingumo įvadą, gal kokį šimtuką kitą būčiau sutaupęs. Taigi, už šiek tiek didesnio galingumo elektros įvado įvedimą sumokėjau tik kapeikom daugiau.

Jei norėsite dujų, už jų įvedimą jau reikės mokėti papildomai. Bendroi sumoj, kažkas apie 8000 Lt viršaus. Turint omenyje, kad elektros kaina už dujų kilovato kainą didesnė neženkliai, Vilienė buvo labai teisus, kad ta 8000 Lt investicija į dujų įvedimą niekada neatsipirks (dujų katilai genda, o kainas pasižiūrėkit).



O kas teigė kad išsivers? Elektrinis radiatorius labai gera ir kas svarbiausia pigi PN šildymo sistema.



Paminėti elementai yra tiktai šildymo sistemos komponentai. Bet kokiu atveju šildymo sistema reikalinga. Net ir pasyviame saulės name yra įrengta pasyvi šildymo sistema.



Langas susideda iš stiklo paketo ir lango profilio. Siklo paketo U būna iki 0,5, lango profilis ženkliai laidesnis šilumai, būtent kuo profilio mažiau, tuo bendrai langas šiltesnis. Taigi, geriausią termo varžą langas pasieks, jei neturės šalčiausios lango dalies - lango profilio. Profilis reikalingas tik tam, kad langai būtų varstomi ir sudužusį stiklą lengviau būtų pakeisti. Taip pat, kai stiklas yra įstatomas į profilį, o profilis į langui skirtą namo ertmę, gaunamas didesnis sujungimo ilgis, kuris didina tikimybę sumažinti sandarumą. Taigi, kad ir koks brangiausias langas bebūtų, jis niekada nebus šiltesnis už patį pigiausią namo įstiklinimo variantą, kai į lango ertmę statomas stiklo paketas. Neturiu po ranka nuorodos, bet kiek prisimenu stiklo paketo su U=0,5 kvadratas kainuoja ~nepilnus 200,00 Lt. Taigi, jei tikrai ruošiesi statyti šiltą PN, teisingiausias pasirinkimas būtų berėmiai langai. O tai, ne brangina, kaip kad buvo teigiama, o kaip tik atvirkščiai - atpigina langų kainą.




Kai neturi, kur pinigų dėti, gali ir dar brangesnių rekupų paieškoti. Ne kainoje esmė.



Norimą sandarumą pasiekti galima net statant eilinį standartą su eilinėm medžiagom. Į sandarumo didinimą statant PN nereikia papildomai išleisti nei lito.



Turint omenyje, kad skaičiavimuose padaryta daug ir labai brangiai kainuojančių klaidų, rezultatas gavosi klaidingai ženkliai per brangus.

Jei tikėti (http://www.akmensradiatoriai.lt/spindulinis-sildymas.htm) visagaliu internetu, tai ne tik nuo oro temperatūros priklauso šilumos pojūtis patalpose. Tam taip pat įtakos turi atitvarų vidinė temperatūra, taip pat skersvėjai ir skersvėjų judinamų oro masių temperatūra.

Pasyviame name, kuriame nelieka skersvėjų atsirandančių atvėsusiam prie langų orui judant žemyn, į kurį nepatenka šaltų oro masių per nesandarumus, ir kurio vidaus atitvarų temperatūra yra aukštesnė nei standarto, turi jaustis gerokai šilčiau net esant mažesnei vidaus oro temperatūrai nei standarte.
Papildyta:


Štai dar vienas pliusas, kai šildaisi elektra . Kadangi ir pas vokiečius PN yra pakankamai naujas produktas, tai ir juos veikia inertiškas mąstymas, todėl kaip ir cibulis jie stato apsidraudimui šildymą KKK. "Mąža kas gausis, bet šildysiuos pigiai" iš čia ir išplaukia mažesnis sandarumas nei tų vokiečių namų, kurie nepabijojo šildytis vien elektra ir atsisakė bet kokių kaminų, su kuriais, kaip matom iš vokiečių patirties keblu užtikrinti planuojamą sandarumą .

Tas pats informacijos šaltinis, absoliučiai skirtingos išvados .