Na aš tikriausiai būsiu prie tų, kurios vienos galima sakyti planuoja

Aš ką nors sugalvoju, tada brangiausiam pasakau ir gaunu pritarimą

Na, dažniausiai. Arba jei dėl ko nors negaliu apsispręsti, tai su juo tariuosi. Aišku, kai jau ėjom tartis dėl kursų, pas kunigą, į kavinę, pas fotografę, tai visur kartu.
Žodžiu, jis tokios nuomonės, kad gali nieko ir nebūti tik mes abu ir jei būtų jo valia, tai susituoktume taip kaip stovim, nereikia nei jokių puošnių suknelių, šukuosenų, kostiumų ir t.t.

Sako, svarbiausia juk ne ta viena diena gyvenime, o visas gyvenimas, kiekviena diena turiu būti svarbi ir graži
Na, aš tai ir nepykstu dėl to, juk iš tikrųjų, tos smulkmenos, kam jos daugiau rūpi, jei ne jaunosioms
Bet labiausiai prajuokino, kai kelionę rinkomės. Sakau, skrendam iš karto sekančią dieną. Tai jis - ne ne, na gerai, sakau, po savaitės, tiek jau to

O jis, oi ne, taip anksti, taigi reikia atsigauti

Klausiu, nuo ko atsigauti?

Sako, taigi nuo planavimų

Tai taip juokiausi, na, jam jau irgi jausmas, kad planuoja, kai aš jam vos ne kiekvieną dieną apie vestuvių dieną čiulbu