Ice Tea, kaip gera, kad vis apsireiški...
O dar geriau, kad namuką augini ir krebždenimus jauti
Aš tai keistai... Dabar sėdžiu prie kompo ir galvoju, ar man galva svaigsta, ar man pervargimas kažkoks, ar koks biesas... Prieš pora valandų kankino sąrėmiai, maniau, kad pramuš mm, ačiū die, tik žarnynas išsivalė. Apsižiūrėjau, kad ryte pamiršau progesterono dozę, tai gal viskas dėl to čia taip, nors kažin ar tas vienas žirniukas ką keistų.
Ryte dariau NT, aišku, šnipštas. Nuleidau kraują, ryt bus aišku, kuo baigiasi šis istorijos etapas. Jau pasidomėjau šaldytų embrioniukų perkėlimo kaina. Manau, kad ilgai netempsiu gumos, jau į šią balą lipęs sausas nekelsi.
Jei ne tas nelaimingas HCG prieš savaitę, gal būčiau gyvenusi ramiai ir laimingai ligi šiandien ar ryt, o jis taip sujaukė, kad net ir kai kam labai jau aiškūs nėštumo simptomai man tik vaistų poveikis ir artėjančios mm.
Va taip ta Kristinukė gyvena. Ir vis tiek dievo į medį nevaro... Kadangi automobiliuko laikinai neturiu, iš laboratorijos pavežėjo, kiek reikia, man, vargšelei, nepažįstama moteris... Pasirodo, jai gimdos kaklelio vėžys, o aš sakau, šiandien kabo ant plauko - 20 000lt. Kaip jums atrodo, kas svarbiau... nors jai pasirodė, kad mano auka baisiai didi. Nė velnio.