Po kiek laiko draugystės apsigyvenote kartu?

tfu norejau parasyti draugaujam
Papildyta:

visiskai pritariu, nes pagyvenus kartu zmones pamato ar jie gali buti kartu ar negali

Nemanau, kad viskas taip paprasta. Yra ir nemažai tyrimų, rodančių, kad gyvenę iki santuokos ir skiriasi dažniau. Be to, ir iš pat pradžių vienaip bus žiūrima į santykius kai įsipareigojama šeimai ir visiškai kitaip, kai norima tik "pasibandyti". Bet juk žmogus - ne daiktas? (juk ne kokia skalbimo mašina, atsiprašant)

o kas jei ne vaikinas pasiulo kartu gyventi ?

Man tai juokingas tas savo nuomones pirsimas..bet koks..ar toks, kur sako, kad oj negyvenkit kartu pries vestuves, tai blogai...gadinates sau gyvenima..
ar toks, kai persama, kad butinai reik pagyvent pries tuokiantis...

Kas kaip nori, tas taip elgiasi ir tokiu atveju maziausiai rupi nuomone tu, kuriu tu nepazisti

visiskai pritariu, nes pagyvenus kartu zmones pamato ar jie gali buti kartu ar negali
[/quote]

Su tokia nuostata dažniausiai paaiškės , kad "negali". Reikia pasiryžimo ir įsipareigojimo nuolat kurti santykius, tiesiog "dirbti" dėl jų, ir abiem. Ir visada bus sunkumų, krizių, negandų. Pabėgti lengviausia.

Musu draugystes diena sutapo su gyvenimo kartu diena
Taip jau gavos, kad viskas pas mus lb kosminiu greiciu kazkaip klostes... mes buvom pries tai draugai ir poto tik lyg zaibas kazkaip trenke realiai pradejom draugaut ir iskart atsikrausciau pas ji... po metu jau susituokem, db jau keli metai susituoke esam ir be galo laimingi
taip kad mano nuomone kiekvienam savo... vieni nori neskubet, o kitiem gaunas kaip sakau kosminiu greiciu

Kas kaip nori, tas taip elgiasi ir tokiu atveju maziausiai rupi nuomone tu, kuriu tu nepazisti
[/quote]

Sutinku, nes jūs, tikriausiai taip ir elgiatės?
Dalinuosi savo patirtimi ir supratimu, o priimti ją ar ne, čia be jokios abejonės, kiekvieno pasirinkimo reikalas.
Galima neigti ir žmogaus ar gamtos dėsningumus, tik, kad ir kaip norėtumėmėm, nuo to jie niekur nedings. Sėkmės.

taip, as taip ir elgiausi Man tada rupejo tik mano artimiausiu zmoniu nuomone

Gyvenime MES kiekvienas gyvename taip, kaip mum priimtina Ir tas gyvenimas butu nuobodus, jei visi vienodai, stereotipiskai, elgtusi

Ir seimos laime tikrai nepriklauso nuo to, ar tu pries vedybas gyvenai kartu ar ne
Tai kurkas gilesni dalykai Tik kai zmogus nudega kazkuriuo atveju, tada tvirtina, kad taip bus daugumai

Visiškai pritariu Mes apsigyvenome kartu, idealiai pažinome vienas kitą, ko tikrai nebūtų buvę tik susitikinėjant. Ir susituokėme

labai teisingai pasakyta pritariu visomis keturiom neturiu net ka pridurti esu tos pacios nuomones.

Sveiki Mes apsigyvenome kartu po daugiau nei metų draugystės. Aš asmeniškai net neplanavau taip anksti pradėti savarankišką gyvenimą su vaikinu (man tuo metu buvo ką tik suėję 19 metų), tačiau likimas viską pakoregavo savaip . Taip jau gavosi, kad, pradraugavus beveik metus su vaikinu, kaip tik baigiau vidurinę mokyklą, įstojau mokytis į kitą miestą, tad taip ar taip teko keisti gyvenamąją vietą ir pradėti studentišką gyvenimą. Tuo tarpu vaikinas irgi buvo baigęs mokslus, kaip tik ieškojo darbo, tad nedvejodamas nusprendė vykti į kitą kartu su manimi. Abiejų tėvai šį sprendimą palaimino: manieji buvo laimingi, nes nepažįstamam mieste būsiu ne viena, na o vaikino tėvai – kad jų sūnus įsitvirtins, visgi didesniam mieste platesnės darbo galimybės. Tad visiems buvo gerai, na o mes asmeniškai nei kiek nesigailime šio savo žingsnio . Gera kiekvieną dieną jausti šalia mylimą žmogų, žingsnis po žingsnio kartu mokytis savarankiško gyvenimo pagrindų, dar labiau pažinti vienas kitą įvairiose gyvenimo situacijose, apsigludinti charakterio kampus. Dabar jau kartu gyvename daugiau nei 5-erius metus. Kartais susimąstau, ar vis dar būtume kartu, jei jis būtų mane vieną išleidęs gyventi į svetimą miestą; ar būtų laukęs jis tuos 6-erius metus, kol baigsiu studijas ir grįšiu į gimtą miestą, ar būtų pasitenkinęs trumpais pasimatymais savaitgaliais. Aišku atsakymų į šiuos klausimus jau nebesužinosim, bet turbūt tai jau ir ne taip svarbu... Beje, taip pat norėčiau pritarti nuomonei, kad šeimos laimės pamatai tikrai nepriklauso nuo to, ar pora anksti ar vėlai pradeda gyventi kartu, jau nekalbant apie pačias sąvokas „anksti“ ar „vėlai“, kurios vėlgi yra sąlyginės ir priklauso nuo kiekvieno mūsų asmeninių nuostatų.

Apie bažnytinę santuoką esu atskiros nuomonės. Tad šis dalykas man tikrai netinka.
Hmz, dovanų, konkrečių dovanų ne, nes mano pageidavimu to nėra. Tačiau malonių staigmenų taip, gaunu, dažnokai. Na, dėl skūpumo, jis taupus, tikrai, ir labai, nes tėvų situacija ir jo vaikystės buvo visai kitokia. Gyvenimas kartais priverčia. Dėl čekių norėjau to aš. Jis sakė aš tau duodu pinigus ir tu pirk viską. O aš nenoriu viską pirkti, nenoriu viena būti už kažką atsakinga, noriu dalintis visais rekalais
1. Neįsižeidžiau ir nesupykau. Bet ir aprašiau, kaip įsivaizduoju šeimoje. Taip kaip mes su draugu kalbamės.
2. Na, mes maistą perkam vienas kitam, jei noriu krevečių, nusiperku padarau ir draugas jas valgo, juk maisto išlaidos yra bendros. Dėl vakarienių kavinėse, taip mes valgom, einam kartu, tačiau kiekvienas susimoka už save. Nuo paauglystės man taip buvo, neleisdavau mokėti, man nesmagu, jaučiuosi prastai, jaučiuosi skolinga ir išlaikoma. Tuo metu mano savijauta prasta. Dėl drabužių. Na, palyginus mano ir draugo drabužių ir batų kainas mano didesnės. Tačiau jei aš jam nupirkčiau megztinį, pasiūlyčiau sumokėti (nes turiu daugiau pinigų), jis nesutiktų ir būtų nepatenkintas, net susipyktume (kartą taip buvo), tai kodėl tada turiu lįsti ten kur jis pats nenori, kad aš lįsčiau.
3. Na, dabar tau jau ir yra abipusis susitarimas. Jis dalį pinigų skirs šeimai (manau pasiskaičiuoti sugebėsim), o dalis bus investuojama, tikrai nerašiau, kad jis visai neduos šeimai pinigų.


O dėl negyvenimo kartu, kaip viena narė rašė, dėl vaikų ir t.t. tai tikrai nepritariu. Ir pati matau, kaip 'vaikai' moterims nėra prioritetas ir jie tampa paprasčiausiu 'kliuviniu', taip, taip yra. Bet visuomenė negali judėti atgal ar stovėti vietoje, viskas keičiasi... ir tai labai natūralu

mes 4metus kartu ,is ju 3gyvenam kartu jai galima tai pavadinti taip....visa laika gyvenom pas mano tevus ir si rudeni (laikinai)persikraustem pas jo tevus(del mano mokslu,susisiekimo ir pan.) Kitu metu vasara planuojam iseiti kazkur kartu,as raginu remontuoti sena sodo nameli ,jis vis apie buta o veliau lyg persigalvoja ir sako gerai ir pas tevus.....o mane tai zudo,nors santykiai su jais tikrai begalo grazus seima nuostabi ,bet dviese yra dviese....kaip jam tai ikalti i galva...