Vyrams tiesiog taip patogu gyventi, kam įsipareigoti, jei ir neįsipareigojęs visą tai turiu, ką ir vedęs turėčiau...
Mes kartu apsigyvenom po menesio draugystes 
Kartu esam jau 3 metus..Kita vasara vestuves 
Kartu esam jau 3 metus..Kita vasara vestuves
QUOTE(Koxamte @ 2011 10 06, 10:12)
QUOTE(linivo @ 2011 10 05, 23:24)
O šiaip tai kai dar tik pradėjom draugauti, tai sako pasakyk vaikinui, kad skiriamės, jei nesiženijam, tai sako jis tikrai tada ir pasipirš, nes bijos prarast...
tai sakau reiks vėliau pasinaudot, jei ilgai snaus 
QUOTE(Dieter @ 2011 10 07, 08:29)
Man tai tokia 'prievarta' nepriimtina 
Pagąsdinsiu ir pasieksiu savo.
O jei vyras visai to nenori, bet va, tokios nesąmonės verčiamas ryžtasi, tai tada ir skyrybų statistika padidėja...
Pagąsdinsiu ir pasieksiu savo.
O jei vyras visai to nenori, bet va, tokios nesąmonės verčiamas ryžtasi, tai tada ir skyrybų statistika padidėja...
Nemanau, kad ji turėjo omeny prievartą, labiau savo pozicijos išdėstymą. Nudegus kartą su tokiu, kuris neapsisprendžia 7 metus ar nori vestuvių, tenka tiesiog gražiai naujam draugui pasakyti, kad nelauksi vėl tiek ir nori santuokos. Nuoširdus pasikalbėjimas dar niekam nepakenkė
o jau citatu prisirinkau 
Man atrodo cia labai jaunutes rasote. As su savo bagazu jau nelabai paisausi ir visai kitos nuomones esu
va sito tai niekaip nesuprantu. Musu tarpe irgi yra tokia pora- renka cekius, dalinasi, skolinasi vienas is kito Suprantu kai siaip, atskirai gyvena. Bet kai jau bendrai, tai jau ir islaidos bendros. Na dar vaiku kai nera, tai dalinat is dvieju, o kaip vaiku atveju butu? Tu perki striuke, as batus? oi bet tu 20lt pigiau mokejai tai dar ir kepure pridek...
kad nebestudente, siais laikais nereiskia, kad jau dirbi ir save islaikai...
visai skirtingi dalykai yra "draugauti susitinkant savaitgaliais" ir draugauti gyvenant salia. O kartu gyventi isvis yra skirtinga. As tai manau, kad jei nors kiek dvejoji, tai jokiu budu ir neskubinti reikalu. Pati suprasi, kada jau laikas apsigyventi drauge
nu jau cia pasakyta Ot pasijuokciau, kai tokioj situacijoj vyras sakytu- nu ok, tada skiriames Negali buti prievartos, kazkokiu cia santazu ir pan nei vienai pusei.
Pvz as ziauriai supykciau jei mane spaustu (bet kokiu klausimu), ir is principo daryciau priesingai
jei jau gyveni kartu, jau ir esi isipareigojes. Kiti kazkodel gi neina kartu gyventi. O is principo- na ir ka tos vedybos pakeistu? Juolab kad spaudimu jas isgautum?
pagreitintai jus
Man atrodo cia labai jaunutes rasote. As su savo bagazu jau nelabai paisausi ir visai kitos nuomones esuQUOTE(Dieter @ 2011 10 03, 16:52)
Supersmile, atsakant į Jūsų klausimą, mes mokame komunalinius ir maistą visiškai lygiai per pusę. Kadangi butas mano, aš sumoku mokesčius, padalinu iš dviejų ir jis man savo dalį atiduoda. Ką perkam maisto sau dedam čekius ir skaičiuojam kas kiek išleido, ir vėl viskas lygiai per pusę.
O pvz mano ėjimai į kavines, drabužiai, reikalingi daiktai man, yra tik iš mano pinigų. Kas reikalinga tik jam yra iš jo pinigų. Žinoma, man ar jam pritrūkus pasiskolinti galime vienas iš kito, bet tai nebūna 'duok', visada gražinam, visada atsiskaičiuojam.
Man asmeniškai taip daug geriau ir patogiau, B sakė, kad taip pat. Nėra kažkokio pykčio kad išleido bendrus pinigus tam kas man atrodo niekas ar nereikalinga. Aš su draugėmis dažniau į kavines einu nei jis, tai aš ir pati nenorėčiau leisti jo pinigus sau...
Taip yra daiktų kuriuos pirkom bendrai, tai irgi mokėjom už juos per pusę
O pvz mano ėjimai į kavines, drabužiai, reikalingi daiktai man, yra tik iš mano pinigų. Kas reikalinga tik jam yra iš jo pinigų. Žinoma, man ar jam pritrūkus pasiskolinti galime vienas iš kito, bet tai nebūna 'duok', visada gražinam, visada atsiskaičiuojam.
Man asmeniškai taip daug geriau ir patogiau, B sakė, kad taip pat. Nėra kažkokio pykčio kad išleido bendrus pinigus tam kas man atrodo niekas ar nereikalinga. Aš su draugėmis dažniau į kavines einu nei jis, tai aš ir pati nenorėčiau leisti jo pinigus sau...
Taip yra daiktų kuriuos pirkom bendrai, tai irgi mokėjom už juos per pusę
va sito tai niekaip nesuprantu. Musu tarpe irgi yra tokia pora- renka cekius, dalinasi, skolinasi vienas is kito
Suprantu kai siaip, atskirai gyvena. Bet kai jau bendrai, tai jau ir islaidos bendros. Na dar vaiku kai nera, tai dalinat is dvieju, o kaip vaiku atveju butu? Tu perki striuke, as batus? oi bet tu 20lt pigiau mokejai tai dar ir kepure pridek...QUOTE(Koxamte @ 2011 10 04, 08:59)
kad nebestudente, siais laikais nereiskia, kad jau dirbi ir save islaikai...
QUOTE(sviktute @ 2011 10 05, 11:33)
mes draugaujam jau 4 metus, ir susižadėję bet baiminuos tos dienos, kai reikės kartu apsigyventi nors tu ką.... atrodo ir myliu ir noriu..
būtume jau turbūt sukūrę šeimą, bet kai gyvenam skirtinguose miestuose pastaruosius metus, tai viskas taip ir sustojo, MB atsisako tuoktis, jei po vestuviu iškart pirmą dieną kartu negyvensim 
taip išėjo, kad man teks mesti savo dabus ir keltis pas jį, taip taip sunku tai padaryti! baiminuos, kad apsigyvenus nebeliks tos romantikos, kuri dabar yra, kai susitinkam tik savaitgaliais...
būtume jau turbūt sukūrę šeimą, bet kai gyvenam skirtinguose miestuose pastaruosius metus, tai viskas taip ir sustojo, MB atsisako tuoktis, jei po vestuviu iškart pirmą dieną kartu negyvensim
taip išėjo, kad man teks mesti savo dabus ir keltis pas jį, taip taip sunku tai padaryti! baiminuos, kad apsigyvenus nebeliks tos romantikos, kuri dabar yra, kai susitinkam tik savaitgaliais...
visai skirtingi dalykai yra "draugauti susitinkant savaitgaliais" ir draugauti gyvenant salia. O kartu gyventi isvis yra skirtinga. As tai manau, kad jei nors kiek dvejoji, tai jokiu budu ir neskubinti reikalu. Pati suprasi, kada jau laikas apsigyventi drauge
QUOTE(Koxamte @ 2011 10 06, 10:12)
O šiaip tai kai dar tik pradėjom draugauti, tai sako pasakyk vaikinui, kad skiriamės, jei nesiženijam, tai sako jis tikrai tada ir pasipirš, nes bijos prarast... tai sakau reiks vėliau pasinaudot, jei ilgai snaus
tai sakau reiks vėliau pasinaudot, jei ilgai snaus nu jau cia pasakyta
Ot pasijuokciau, kai tokioj situacijoj vyras sakytu- nu ok, tada skiriames Negali buti prievartos, kazkokiu cia santazu ir pan nei vienai pusei. Pvz as ziauriai supykciau jei mane spaustu (bet kokiu klausimu), ir is principo daryciau priesingai
QUOTE(Koxamte @ 2011 10 07, 10:56)
Vyrams tiesiog taip patogu gyventi, kam įsipareigoti, jei ir neįsipareigojęs visą tai turiu, ką ir vedęs turėčiau...
jei jau gyveni kartu, jau ir esi isipareigojes. Kiti kazkodel gi neina kartu gyventi. O is principo- na ir ka tos vedybos pakeistu? Juolab kad spaudimu jas isgautum?
QUOTE(simpa @ 2011 10 07, 11:19)
Mes kartu apsigyvenom po menesio draugystes Kartu esam jau 3 metus..Kita vasara vestuves
Kartu esam jau 3 metus..Kita vasara vestuves pagreitintai jus
QUOTE(Dieter @ 2011 10 07, 08:29)
Man tai tokia 'prievarta' nepriimtina
Pagąsdinsiu ir pasieksiu savo.
O jei vyras visai to nenori, bet va, tokios nesąmonės verčiamas ryžtasi, tai tada ir skyrybų statistika padidėja...
Pagąsdinsiu ir pasieksiu savo.
O jei vyras visai to nenori, bet va, tokios nesąmonės verčiamas ryžtasi, tai tada ir skyrybų statistika padidėja...
Jei vyras viduje nenori vesti, tai jis gal pasirinks varianta skirtis, o nuo to bus geriau visems - nereikes kurti gyvenimo iliuziju, be reikalo nepraleisi daug metu su netinkamu zmogumi ir greiciau galbut bus galima rasti ta antraja puse, kuri nores ir bendro gyvenimo, ir santuokos
Vyrai tikrai dazniau vengia isipareigoti, todel paraginimas buna kaip spyris i sikna, kad greiciau pradetu apie tai galvoti ir apsisprestu ko nori
Papildyta:
QUOTE(Iceland @ 2011 10 07, 11:30)
Nemanau, kad ji turėjo omeny prievartą, labiau savo pozicijos išdėstymą. Nudegus kartą su tokiu, kuris neapsisprendžia 7 metus ar nori vestuvių, tenka tiesiog gražiai naujam draugui pasakyti, kad nelauksi vėl tiek ir nori santuokos. Nuoširdus pasikalbėjimas dar niekam nepakenkė
Mano teko tokioje situacijoje pabuti, tai dabar draugas zino mano pozicija. Ir tikrai nesiruosiu tempti n metu, gaila laiko
QUOTE(paslaptingai @ 2011 10 07, 11:30)
Kad sakyciau visai normaliai
Skaiciau visus pasisakymus, tai yra kas greiciau kartu apsigyveno QUOTE(simpa @ 2011 10 07, 11:36)
Kad sakyciau visai normaliai Skaiciau visus pasisakymus, tai yra kas greiciau kartu apsigyveno
Skaiciau visus pasisakymus, tai yra kas greiciau kartu apsigyveno aha maciau. pvz po dienos
istirko tai recepto nera kada cia geriau. po dienos, menesio, metu ar penkiu... Bet as vis tiek uztai kad neskubinti to, ko nereikia
QUOTE(paslaptingai @ 2011 10 07, 11:30)
va sito tai niekaip nesuprantu. Musu tarpe irgi yra tokia pora- renka cekius, dalinasi, skolinasi vienas is kito Suprantu kai siaip, atskirai gyvena. Bet kai jau bendrai, tai jau ir islaidos bendros. Na dar vaiku kai nera, tai dalinat is dvieju, o kaip vaiku atveju butu? Tu perki striuke, as batus? oi bet tu 20lt pigiau mokejai tai dar ir kepure pridek..
Mes tik gyvenam kartu, mes ne šeima ir jos nevaidinam. Gyvenam nes abiems taip geriau ir pigiau. Suprantu kai siaip, atskirai gyvena. Bet kai jau bendrai, tai jau ir islaidos bendros. Na dar vaiku kai nera, tai dalinat is dvieju, o kaip vaiku atveju butu? Tu perki striuke, as batus? oi bet tu 20lt pigiau mokejai tai dar ir kepure pridek.. Kai bus šeima, bus vaikai, bus bendra. Kol nėra, kas mano tas mano.
Dauguma mano pažįstamų tai nuo pirmos dienos pinigai bendri buvo.
O va yra šeima kurią pažįstu abiems apie 60m ir jų finansai yra atskiri, yra kas eina šeimai, vaikams, anūkams. Ir yra kas yra tik jų, ir daryk ką nori, taupyk, investuok, pirk batus ar ratus.
Ir man tai daug labiau priimtina, nei tada kai moterys skundžiasi, kad vyras mašinai ratlankius brangius nupirko
Mano draugas, man pasakė, kad tikrai ne visa jo alga bus šeimos, nes dalį pinigų jis investuos, kažkur dės (na, finansus išmano, nes studijuoja ir dirba), ateičiai ir pan. Ir ką, tai blogai, kad aš negalėsiu už juos vaikui žaislo ar sau tušo nusipirkti. Ne, nes pati dirbsiu ir savo reikmėms turėsiu, ir šeimai turėsiu ir gal dar atidėti pavyks.
Esu skūpi ir noriu turėti sau, savo, man ir kitų nereikia, bet ir nenoriu, kad iš manęs kas imtų, kad manimi naudotųsi.
QUOTE(Dieter @ 2011 10 07, 12:47)
Mano draugas, man pasakė, kad tikrai ne visa jo alga bus šeimos, nes dalį pinigų jis investuos, kažkur dės (na, finansus išmano, nes studijuoja ir dirba), ateičiai ir pan. Ir ką, tai blogai, kad aš negalėsiu už juos vaikui žaislo ar sau tušo nusipirkti. Ne, nes pati dirbsiu ir savo reikmėms turėsiu, ir šeimai turėsiu ir gal dar atidėti pavyks.
Esu skūpi ir noriu turėti sau, savo, man ir kitų nereikia, bet ir nenoriu, kad iš manęs kas imtų, kad manimi naudotųsi.
Esu skūpi ir noriu turėti sau, savo, man ir kitų nereikia, bet ir nenoriu, kad iš manęs kas imtų, kad manimi naudotųsi.
Tikrai nekritikuosiu, kiekvienam savo. Bet tada klausymas, o kai šeima bus, na ir tarkime, netyčia, susyklostytu situacija, kai vienas lieka be darbo ( ko žinoma niekam nelinkiu, tai tik hipotetinė prielaida). Kaip tuomet, Jūs ar vyras gauna pajamas, gali išlaikyti šeimą, o kitas gyvena į skolą? Kada tą skola atiduot, iš pensijos?
Laba dieną, Jūs iš medžio iškritot? Žinoma kad yra išimčių, ligos, bedarbystė. Pastaroji yra laikina. SM'e ir taip pilna temų kai vyras moterims nedirbdamas sėdi ant sprando, o ji ir save, ir vaiką ir dar jį išlaiko. O jis sveikas, turi rankas, kojas, bet va, nenori, nes juk taip patogu. Yra ir moterų kurios nedirba ir tik iš vyrų gyvena. Ima pinigus viskam. Aš taip negaliu Man taip nėra priimtina.
Bedarbystė yra laikina, ją galima visaip išspręsti.
Bet aš nenoriu, kad vyras man priekaištautų kodėl aš nusipirkau batus, nors nevaikštau basa, kodėl pirkau švarką, kai spintoje jau pora yra. Ir aš jam nenoriu priekaištauti, kam leidžia savo pinigus, naujam kompui, nors ir senas veikia, naujam telefonui, o moksli knygai.
Valio, kai yra porų kurioms savo pinigų nėra gaila niekam. O man gaila. Aš noriu kad būtų lygybė, man taip patogiau ir priimtiniau. Mano antrai pusei taip pat. Tai nematau čia jokios bėdos, jei mes abu sugebame susitarti. O kitiems kai nepriimtina tai ir nesupras to. Jei B neturi dabar pinigų telefonui, o mirtinai reikia, nes neveikia senasis, tai ką, man jam dovanoti 600 Lt, aš nesu milijonierė. Aš skolinu, o jis atiduoda. Nematau čia nieko blogo ar smerktino.
Aš tai suprantu kai yra bendras biudžetas. Ir puiku, jeigu tik jiems taip gerai.
Man taip nėra priimtina.Bedarbystė yra laikina, ją galima visaip išspręsti.
Bet aš nenoriu, kad vyras man priekaištautų kodėl aš nusipirkau batus, nors nevaikštau basa, kodėl pirkau švarką, kai spintoje jau pora yra. Ir aš jam nenoriu priekaištauti, kam leidžia savo pinigus, naujam kompui, nors ir senas veikia, naujam telefonui, o moksli knygai.
Valio, kai yra porų kurioms savo pinigų nėra gaila niekam. O man gaila. Aš noriu kad būtų lygybė, man taip patogiau ir priimtiniau. Mano antrai pusei taip pat. Tai nematau čia jokios bėdos, jei mes abu sugebame susitarti. O kitiems kai nepriimtina tai ir nesupras to. Jei B neturi dabar pinigų telefonui, o mirtinai reikia, nes neveikia senasis, tai ką, man jam dovanoti 600 Lt, aš nesu milijonierė. Aš skolinu, o jis atiduoda. Nematau čia nieko blogo ar smerktino.
Aš tai suprantu kai yra bendras biudžetas. Ir puiku, jeigu tik jiems taip gerai.
Ir niekada nebus MES. Nebūna taip, čia kažkoks keistas išmislas, vyras ir moteris = mes, moteris ir vaikas = mes. Ne. Man kiekvienas asmenybė. Aš, jis, mama, senelis, vaikas. Tai ne mes.
Ir taip. Esu aš, yra jis. MES gyvenam kartu. MES planuojam ateitį. MES daug ką darome kartu. Bet sau esu AŠ pati, ir JIS atskirai.
Negali būti visi vienodi. Visi mes asmenybės.
P.s. man nėra nieko kvailiau išgirsti kaip 'Mes sloguojame' (nors sloguoja vaikas), tai 'mes' t.y. ir mama, ir vaikas, ar tik jis vienas.
Ir taip. Esu aš, yra jis. MES gyvenam kartu. MES planuojam ateitį. MES daug ką darome kartu. Bet sau esu AŠ pati, ir JIS atskirai.
Negali būti visi vienodi. Visi mes asmenybės.
P.s. man nėra nieko kvailiau išgirsti kaip 'Mes sloguojame' (nors sloguoja vaikas), tai 'mes' t.y. ir mama, ir vaikas, ar tik jis vienas.
