QUOTE(skalmantė @ 2014 05 12, 23:44)
Kažkaip užkliuvau už šitos temos ir matyt neveltui... Vis gi tai viena opiausių temų man pačiai.
Situacija tokia, kad su saviškiu draugauju jau daugiau nei 5 metai. Aišku aš noriu nesveikai pradėt gyvent kartu, bet... jo mintys visai kitokios, mat mokslai ir pan., bet labai nesigilinant, nes tai būtų ilga istorija, akivaizdu, kad jis nelabai sieja bendros ateities su manimi bent artimiausiu metu. Kodėl taip manau?
Nes kai myli žmogų ir jis tau brangus visada bent užsimini apie kažką bendrą, o čia apsoliučiai nieko, viskas tik į vienus vartus - mano siūlymai, bandymai šnekėt it t.t.
Prievarta nužsiimu ir tikrai neužsiimsiu, tiesiog laukti, stengtis, viltis paprasčiausiai pavargau ir matyt viską gerai pasvarčius - geriausias variantas bus viską baigti.
Situacija tokia, kad su saviškiu draugauju jau daugiau nei 5 metai. Aišku aš noriu nesveikai pradėt gyvent kartu, bet... jo mintys visai kitokios, mat mokslai ir pan., bet labai nesigilinant, nes tai būtų ilga istorija, akivaizdu, kad jis nelabai sieja bendros ateities su manimi bent artimiausiu metu. Kodėl taip manau?
Nes kai myli žmogų ir jis tau brangus visada bent užsimini apie kažką bendrą, o čia apsoliučiai nieko, viskas tik į vienus vartus - mano siūlymai, bandymai šnekėt it t.t.
Prievarta nužsiimu ir tikrai neužsiimsiu, tiesiog laukti, stengtis, viltis paprasčiausiai pavargau ir matyt viską gerai pasvarčius - geriausias variantas bus viską baigti.
tai gal jūs ir taip labai dažnai matotės, praktiškai gyvenat kartu ( na kai vieno pas kitą dantų šepetėliai, po kelis drabužius) ir jis nemato prasmės kažką keist?
o tau pačiai kam to reikia, apsigyvenimo kartu? kas nuo to pasikeistų?