po 3m. draugystes as pati pasiuliau pradeti gyventi kartu, nes atsibodo vaikscioti i pasimatymus, norejosi leisti dienas ir vakarus drauge, uzmigti ir pabusti kartu.
jau 2m. gyvename po vienu stogu, mane vis dazniau aplanko mintys apie vestuves, deja draugas dar nelabai apie jas galvoja, vengia sios temos, nejaugi ir pirstis teks paciai...
na as vis bandau ji teisinti tuo, kad jis uz mane 3 metais jaunesnis (jam dabar 26m.) ir gal dar nesubrendes tokiems rimtiems zingsniams, kaip santuoka ir vaikai. tai stai laukiu ir brandinu kaip vyna nors cia pora dienu atgal viena pazystama po sesiu metu draugystes galiausiai paliko savo nesiryztantiji vaikina, susikrove daiktus ir grizo gyvent pas tevus. matyt ta kantrybe galiausiai vis gi baigiasi, vieniems anksciau, kitiems veliau.
Na, mes kartu apsigyvenome po 3 metų draugystės, viskas vyko bendru sutarimu 
kartu gyvename jau 1m su puse ir dar neteko dėl to gailėtis kažkaip, priešingai, viskas tapo daug papraščiau, geriau vienas kitą suprantam 
apie vestuves tikrai pagalvojam, bet aš pati jaučiuosi dar tam per jauna, juk tikrai nėra kur skubėti 
kartu gyvename jau 1m su puse ir dar neteko dėl to gailėtis kažkaip, priešingai, viskas tapo daug papraščiau, geriau vienas kitą suprantam apie vestuves tikrai pagalvojam, bet aš pati jaučiuosi dar tam per jauna, juk tikrai nėra kur skubėti
Mes kartu apsigyvenome prabėgus 3 mėn. nuo draugystės pradžios 
Ir viskas buvo super, nesigailiu, kad taip anksti sutikau su savo brangiausiojo pasiūlymu " pamąstyti apie bendrą lovą" Dabar, prabėgus 4 metams nuo draugystės pradžios, planuojame kelti vestuves 
Ir viskas buvo super, nesigailiu, kad taip anksti sutikau su savo brangiausiojo pasiūlymu " pamąstyti apie bendrą lovą" Dabar, prabėgus 4 metams nuo draugystės pradžios, planuojame kelti vestuves
Mes kartu apsigyvenome po mazdaug pusantru metu draugystes ir nei karto del to neisigailejom
ir nei karto del to neisigailejom
įsimilėjom pirma pažinties diena, po mėnesio apsigyvenom kartu, kartu jau 5 metai
Gan greitai - po poros mėnesių maždaug
QUOTE(Ulinija @ 2013 03 02, 17:27)
na as vis bandau ji teisinti tuo, kad jis uz mane 3 metais jaunesnis (jam dabar 26m.) ir gal dar nesubrendes tokiems rimtiems zingsniams, kaip santuoka ir vaikai. tai stai laukiu ir brandinu kaip vyna nors cia pora dienu atgal viena pazystama po sesiu metu draugystes galiausiai paliko savo nesiryztantiji vaikina, susikrove daiktus ir grizo gyvent pas tevus. matyt ta kantrybe galiausiai vis gi baigiasi, vieniems anksciau, kitiems veliau.
Turiu drauge,kuri taip lauke 7m.,o galiausiai jis isejo pas kita,po metu ji pastojo,ruosiasi vestuvems,zodziu,jei delsia,pagalvokite,ar tikrai planuoja ateiti su jumis
.QUOTE(ne aš @ 2013 03 19, 12:02)
Ir teisingai,nera cia ko laukti
.Reikia vyra isbandyti ir buityje 
.
kai susipažinom apturėjom gal 4 normalius pasimatymus, po savaitės pradėjau pas jį nakvoti... ir realiai jau beveik pusmetį gyvenam kartu (tiksliau nelabai namie nakvoju)... realiai kuo daugiau kartu būnam, tuo viskas tobuliau
Mes kartu apsigyvenome po treju metu draugystes. Iki siol laikau si zingsni vienu geriusiu savo gyvenime per siuos du metus, kuriuos gyvename dar labiau suartejome, "isauginome" ir subrandinome vienas kita. tiek nuostabiu dalyku ivyko per si laika, nulemsianciu musu tolimesni gyvenima ir viskuo dziaugemes kartu, kiekviena ryta ir vakara ech, kada nors apie tai su nostalgija pasakosiu musu vaikams ir anukams
per siuos du metus, kuriuos gyvename dar labiau suartejome, "isauginome" ir subrandinome vienas kita. tiek nuostabiu dalyku ivyko per si laika, nulemsianciu musu tolimesni gyvenima ir viskuo dziaugemes kartu, kiekviena ryta ir vakara ech, kada nors apie tai su nostalgija pasakosiu musu vaikams ir anukams
