manau be prisirisimo ir darbas bus atliekamas nekokybiskai,
juk negali zmogus persijungti tik atejes pas vaika, jei jis bus nemielas, tai koks darbas tada, manau prisirisimas didesnis mazesnis butinas, taciau tai nereiskia kad vaikui reikia atstoti mama, butu net neetiska, juk mama yra mama, o mano maziukas jau supranta kad kai ateinu, tai mama isvaziuos, kazkaip nesmagu buna, atrodo kad as ta vaika skriaudziu, taciau kaip buvo faina, vakar trumpam reikejo isvaziuot, na kokiai 10 min, palikau vaika su namu tvarkytoja, tai nemates taip trumpai atbego iskeles rankytes, net sirdi pagloste, sakyciau ta moteri matytu retai, bet dabar kiekviena diena, o ir sutaria su ja gerai, bet kai isvaziavau nors trumpam, atbego pasitikt
o ka reiskia nuojauta kad reikes iseit zinau, tai labai slegia, buni isitempes, ir vel darbo kokybe kencia, na jei tevai sugalvoja kad del kokiu priezasciu aukle nereikalinga geriau sakytu iskart, nes su tokia nuojauta gyvent sunku, uzjauciu, kai vaikas pradejo zirst mane pamates ryte ir sunkiai atsiplest nuo mamos, as ir galvojau, kad sakys nereikia, bet matau mama protinga, nepradeda iskart kaltint aukles, o dabar suzinojau kad ir pries mociute zirzia kai pamato kad mama isvaziuoja, nors mociute visada labai mylima yra, bet auga ir pradeda suprast kad mamai reiks isvaziuot, tiesiog nori daugiau bendaut su mama ir tai labai naturalu, as tai tik uz
, na kas bebutu bet uz maziuka piestu stociau, ant tiek miekas vaikiukas, kad kai pagalvoju kai reiktu skirtis, tai net verksmas suima, bet tikiuosi skirsimes negreit, galima sakyt kad beveik pirma toki vaika turiu kuris taip prisiristu, na prisirisusiu buvo ne vienas, bet kad as taip prisirisciau tai prmas kartas, gyvybe atiduociau uz ji 
