na, tikrai nemanau, kad mamos nori gulėti ir prašosi laikomos ligoninėje šiaip sau.... juk visos nori kuo greičiau namo... oi, kiek žinau mamyčių, kurioms atisgulus prieš gimdymą prailgo laikas... mano draugė buvo atsiųsta į klinikas dėl įtarimų, pagulėjo parą, išsiprašė namo, o vaare pagimdė savame mieste...
lankiau, taip pat kursus, skaičiau knygas, žindymo forumus... bet daugelis mamų tiiosg neprižaįsta tokių dalykų, ypač tos kurios ruošiasi gimdyti pirmą kartą (na, nesakau, kad visos), kol nepatiri, kas yra tas žindymas iš tikrųjų skaityt neskaitęs mokykis per kursus kiek nori, o kai susiduri su realia situacija viskas būna kitaip... turbūt dauguma, kaip ir mačiai atrodė prieš pirmą gimdymą, - na, kas čia tokio, padavei krūtį ir viskas... kita draugė prieš gimdymą sakė, oi žindysiu, žindysiu, deja bet klinikose į antrą parą gavo mišinuko ir ... taip ir liko viskam laikui su mišinėliu... žinau mamytę, kuri pasigimdė 5-tą vaikutį ir tikrai jau turėjo mokėti paduoti krūtį, deja, bet turėjo dar kurį laiką problemėlių ir ligoninėje pragulėjo tol, kol atsirado normaliai pienelio....
gerai, kai Jūs esate tokia pasitikinti savimi... deja, bet ne visos mamytės tokios... ir tikrai guli po gimdymo tas kelias dienas ne iš ,,tingumo" (nebent jūs žinote konkrečių atvejų), kaip jūs teigiate, kad va atlėks seselė ir viską padarys.... duoda juk ir pačiai pasibandyti, daryti .... juk neateina manau per kievieną žindymą pas tą pačią mamą, kad paduoti teisingai krūtį... tikrai ten niekas neturi tiek laiko... bent jau man sakydavo, na bandykit dabar pačios. ir pan...
o žindymas sakykit kaip norit- tikrai reikalaujantis daug išmanymo, patirties ir gan sunkus mokslas ir retai kuriai, net ir žinančiai, kaip teisingai paduoti, pavyksta tai padaryti teisingai iš pirmo karto ir tikrai negalima teigti, jos visias atvejais, kai bėdos, mama blogai paduoda krūtį... viena yra čiulpti leliukui pirštuką dar negimus, kitą ktrūtį- juk forma skirtinga, pieneliui ištraukti reikia daug didesnės jėgos... pvz mano speneliai plokšti, vėl kitoks padavimas krūties ir t.t.....
na, taip, kad ne visos mamos išmoksta gulėdamos dar ligoninėje tai tiesa, bei jei ją pamokys tik vieną kartą- viena gal išmoks, o kita išmoks gal tik po keletos kartų, o kita- jei nenorės, arba jei bus labiau nepasitikinti savimi- gal ir visai neišmoks... čia labai individualūs atvejai.... aš au ir antrą dukrą pasigimdžiuis, lėkiua dar savoje ligoninėje ieškoti žindymo specialsitės... gerai, jei tokia yra netoliese..... o kie mamų pabūgę tų žindymų sunkumų pirmomis dienoms nueina lengviausiu keliu- buteliukas, mišinukas... aišku prmiausia ilgo ir sėkmingo žindymo rodiklis- yra pačios mamos noras žindyti... ir nepabūgimas visokių sunkumų... bet manau tam labai reikalingas ir specialistų palaikymas, pamokymas... o kas namuose pamokins- tarybinių laikų močiutė, kuri visiškai nežindė ir kuri tau kala į galvą, tu vaikeli neturi pieno, nes tavo vaikas arba per ilgai, arba per trumpai žinda?
o kai esi ,,pasikausčius" ne tik teoriškail bet ir prkatiškai- vsiia kas kita
o kai pati prieš gūmdymą gulėjau KMUk ir bijodama galimų komplikacijų norėjau ištemtpi iki gimdymo, buvau gražiai išprašyta namo, nes tuo metu jaučiausi gerai ir aišku dėl vietų trūkumo.... nei aš ten ,,pirkausi" tą lovą, nei ką...
manau jie tikrai ir patys suinteresuoti suteikti savo pagalbą kuo daugiau gimdyvių...
nežinau, ar teisingai supratote mano pasiskaymus, bet kiekvienas atvejis yra tikrai individualus... ir aptys medikai mato, kiek kam reikia pagulėti.... pvz su pirma dukra jau net tris kartus dėjomės krepšisu ir ruošėmės važiuoti namo, nes jau tieiosg nusbodo, nors dar ir ,,nieko" nebuvome išmokę.... bet paleido namo, tada kada reikėjo.... o ką aš būčiua dariusi namie, su per daug svorio kritusia dukryte? iš kur būčiau sužinojusi dėl ko taip? iš kur būčiau sužinojusi, kaip primaitinti? teoirinės žinios padėjo tiek, kad pati prašiausi maitinimo sistemėlės, o ne buteliuko...