Pirmiausia tai noriu pasisakyti dėl privačių darželių ir siuntimo "-alia nepatinka, eikit iš čia...". Pirmiausia tai tėvų teisė ir galimybės yra rinktis kur vaiką leisti. Antra, ne tiek jau mažai mokame ir už "valdišką" darželį. Ar jau "valdiškame" negalima nieko pareikalauti, norėti, tikėtis??? Tik būti laimingam, kad tau leidžia vaiką atvesti?
Visokių tėvų yra ir visokių auklėtojų yra. O ir tėvų reikalavimai ugdymo įstaigai yra skirtingi. Negalima suabsoliutinti, kad auklėtojos tai vargšės ir persidirba. Kiek auklėtojų vis dar sėdi ant savo kėdučių ir tik varo kokie vaikai pasiutę ir hiperaktyvūs, nesusimastydamos kaip galima keisti savo pačios veiklą, metodus?!
Teko girdeti apie auklėtojų apklausą 2012m., kurioje daugiau negu pusė auklėtojų teigė, kad darželyje dirba tik dėl pinigų. Tai kur tada yra meilė vaikams?? Įdomu, kodėl tos kurios daugiausiai bamba nekeičia savo darbo???
)) Kodėl universitetai deklaruoja, kad baigusiems jauniems specialistams ikimokyklinio ugdymo įstaigose nuliniai šansai įsidarbinti?
Man labai keista, kai tėvai pateisina nuolatinį auklėtojų bambėjimą ir surauktus veidus, tuo kad jų darbas labai sunkus. Auklėtoja, kaip ir bet kuris kitas žmogus turi mylėti savo darbą ir norėti jį dirbti. Jei į darbą einama su džiaugsmu tada viskas gerai. Gal tai skamba labai trafaretiškai, bet esmė būtent čia.
Auklėtojų darbą labai vertinu. Gerbiu tas auklėtojas, kurios geba sudominti vaikus, organizuoja įvairius renginius ir nuoširdžiai bendrauja su tėveliais. Tikiuosi, kad auklėtojų iš pašaukimo tik daugės ir mažės tų sėdinčių ant kėdučių ir dejuojančių. O kad tokių užsilikusių būtent šitam darželyje yra nemažai - faktas. Gal reikia rotacijos administracijoje? Juk ne be reikalo sakoma: žuvis pūva nuo galvos....