Gerai
čia jų ūkio pavadinimas:Schoberhof
Rupert Kocher, Lintsching 93 5572 St.Andra im Lungau;
Jiems geriausia e-mailą rašyti:
schoberhof@salzburg.at atrodo toks, nes užsisakinėjant man lyg buvo du adresai, bet internete jei ką nuorodą tikrai galima susirasti.
Tarp kitko mes ten buvome pirmieji lietuviai , o po to savo draugams rekomendavome... įdomu ar po mūsų dar kas nors ten lankėsi.Išvažiuodami žadėjome sugrįžti... gaila, kad mums šios atkarpos šiais metais nebuvo galimybės įtraukti į mūsų maršrutą. Bet jei ką-perduokite: būtinai sugrįšime, labai malonūs šeimininkai.Tiesa, pas juos dar galima ir dviračius pasiimti bei pasivažinėti kalnų trasomis , na bet mes to nespėjome.Ir dar-netoliese yra raftingas.
Rytoj laukia netoliese Mariapfarr-Kraischaberg prasidedanti trasa į viršukalnę Zechnerkarspitze, pakilusią 2452 m. virš jūros lygio (ėjimo laikas pirmyn 4 val.)
Kadangi tai vidutinio sunkumo trasa ir anot šeimininkų nėra sudėtinga, ankstyvą rytą vyrus į žygį išleidžiu visiškai rami.
O dabar dar kartelį pasidžiaukime kalnų grožiu :
Papildyta:
Štai ten...toli mano vyras ilsisi.
Papildyta:
Šios dvi gražios avytės suėdė dalį mano vyrukų pusryčių (būčiau žinojus, kad dar tokius mielus išalkusius gyvūnėlius teks pamaitinti- pusryčiais gerokai gausesniais būčiau pasirūpinus ):
Papildyta:
Man jau bežiūrint...ojoj galva pradėjo suktis, na bet tuoj-greitai viršukalbė bus pasiekta:
Papildyta:
Atsigaivinus sniege... belieka grįžti atgal, oi vos ant gyvačiukės neužmynė, gerai, kad pavojus laiku pastebėtas :
Papildyta:
Grįžo vyrai iš kalnų pilni įspūdžių ir pavargę, tačiau nereikia pamiršti, jog tai paskutinė mūsų atostogų diena...reikia daugiau po Tamsweg miestelį-šio regiono sostinę pasidairyti. Iki tol tik maisto prekių parduotuves ir degalinę matėm. Jis tik 2 km. nuo namų, todėl vyrai šiek tiek atgavę jėgas-vėl leidžiasi kelionei po vietinį regioną.
Kadangi tai vidutinio sunkumo trasa ir anot šeimininkų nėra sudėtinga, ankstyvą rytą vyrus į žygį išleidžiu visiškai rami.
O dabar dar kartelį pasidžiaukime kalnų grožiu :
Papildyta:
Štai ten...toli mano vyras ilsisi.
Papildyta:
Šios dvi gražios avytės suėdė dalį mano vyrukų pusryčių (būčiau žinojus, kad dar tokius mielus išalkusius gyvūnėlius teks pamaitinti- pusryčiais gerokai gausesniais būčiau pasirūpinus ):
Papildyta:
Man jau bežiūrint...ojoj galva pradėjo suktis, na bet tuoj-greitai viršukalbė bus pasiekta:
Papildyta:
Atsigaivinus sniege... belieka grįžti atgal, oi vos ant gyvačiukės neužmynė, gerai, kad pavojus laiku pastebėtas :
Papildyta:
Grįžo vyrai iš kalnų pilni įspūdžių ir pavargę, tačiau nereikia pamiršti, jog tai paskutinė mūsų atostogų diena...reikia daugiau po Tamsweg miestelį-šio regiono sostinę pasidairyti. Iki tol tik maisto prekių parduotuves ir degalinę matėm. Jis tik 2 km. nuo namų, todėl vyrai šiek tiek atgavę jėgas-vėl leidžiasi kelionei po vietinį regioną.
Tamsweg centras:
Tamsweg miestelyje yra apie 6000 gyventojų, tad jaučiamės vos ne kaip didmiestyje ...labai gražus centras, jaukios gatvelės, o dar čia tiek vietų susipažinimui... visko nesuspėsi, tad paliekame tai galbūt kitam kartui.
Na o dabar nuvažiuokime trumpam pasidairyti į Weisspriach kaimelį, esantį vos keletas kilometrų už Mariapfarr, pakilusį 1099 m. virš jūros lygio.
Iš šio kaimelio prasideda net dvi trasos į pakankamai aukštas viršukalnes (Grosses Gurpitscheck -2526 m. ir Lungauer Kalkspitze -2471 m.), yra gražių pasivaikščiojimo takų, St.Ruperto bažnyčia.
... iš tiesų tik dabar supratome...šešios atostogų dienos praleistos čia, prabėgo kaip viena diena, mes paliekame tokias gražias vietoves, liko tiek dar daug nepamatyta, nepraeita... Bet žemėje ko gero yra dar gražesnių mūsų nepamatytų vietų, bet į čia mūsų šeima dar tikrai ras laiko sugrįžti.
Savo mėgstamoje picerijoje pakeliui nuo Mariapfarr į namus, pavalgome vakarienę ir grįžtame ilsėtis.Nepaminėjau, jog savo apartamentuose mes porą vakarų taip pat sugebėjome pasiruošti puikias vakarienes- su karštais patiekalais, užkandžiais ir gėrimais, bet paskutinį vakarą norėjosi dar pasimėgauti ir čia gaminamu maistu.(P.S. įdomu tai, kad šioje picerijoje virtuvė buvo daugiau itališka).
Mums labiausiai patikdavo vakarieniauti lauke.
Jau mes namučiuose...galima ir pailsėti.
Paskutinis mūsų atostogų dienos rytas išaušo gražus-saulėtas ir šiltas, po dar vienų sočių ir ekologiškų pusryčių
laikas judėti link namų...bet kaip rašiau reportažo pradžioje-šiek tiek lankeliu, pro Grasą į Vengriją, kur dar praleisime vieną naktį.
Šeimininkai su mumis atsisveikina nuoširdžiai, mojuodami rankomis...o mūsų automobilis jau tolsta nuo jų, na dar vienas gatvelės kadras
Papildyta:
ir mes jau kelyje.Pravažiavus keletą kilometrų mums kelią užtvėrė šios mielos karvytės
...ir nulydėjo tokiu liūdnu žvilgsniu, pamaniau-joms tikriausiai ir mūsų gaila, kad išvažiuojame .
O dabar mums prieš akis 400 km.(apie 5 val. kelio)- važiuosime trumpesniu keliu -Bruck an der Mur (galima važiuoti arčiau-iki Leoben, bet iš čia įsukus į Graz kelią yra mokamas tunelis, tad ir šioje vietoje mes nusprendėme pataupyti )- Graz-Kormend-Veszprem(Vengrija).
Na o dabar nuvažiuokime trumpam pasidairyti į Weisspriach kaimelį, esantį vos keletas kilometrų už Mariapfarr, pakilusį 1099 m. virš jūros lygio.
Iš šio kaimelio prasideda net dvi trasos į pakankamai aukštas viršukalnes (Grosses Gurpitscheck -2526 m. ir Lungauer Kalkspitze -2471 m.), yra gražių pasivaikščiojimo takų, St.Ruperto bažnyčia.
... iš tiesų tik dabar supratome...šešios atostogų dienos praleistos čia, prabėgo kaip viena diena, mes paliekame tokias gražias vietoves, liko tiek dar daug nepamatyta, nepraeita... Bet žemėje ko gero yra dar gražesnių mūsų nepamatytų vietų, bet į čia mūsų šeima dar tikrai ras laiko sugrįžti.
Savo mėgstamoje picerijoje pakeliui nuo Mariapfarr į namus, pavalgome vakarienę ir grįžtame ilsėtis.Nepaminėjau, jog savo apartamentuose mes porą vakarų taip pat sugebėjome pasiruošti puikias vakarienes- su karštais patiekalais, užkandžiais ir gėrimais, bet paskutinį vakarą norėjosi dar pasimėgauti ir čia gaminamu maistu.(P.S. įdomu tai, kad šioje picerijoje virtuvė buvo daugiau itališka).
Mums labiausiai patikdavo vakarieniauti lauke.
Jau mes namučiuose...galima ir pailsėti.
Paskutinis mūsų atostogų dienos rytas išaušo gražus-saulėtas ir šiltas, po dar vienų sočių ir ekologiškų pusryčių
laikas judėti link namų...bet kaip rašiau reportažo pradžioje-šiek tiek lankeliu, pro Grasą į Vengriją, kur dar praleisime vieną naktį.
Šeimininkai su mumis atsisveikina nuoširdžiai, mojuodami rankomis...o mūsų automobilis jau tolsta nuo jų, na dar vienas gatvelės kadras
Papildyta:
ir mes jau kelyje.Pravažiavus keletą kilometrų mums kelią užtvėrė šios mielos karvytės
...ir nulydėjo tokiu liūdnu žvilgsniu, pamaniau-joms tikriausiai ir mūsų gaila, kad išvažiuojame .
O dabar mums prieš akis 400 km.(apie 5 val. kelio)- važiuosime trumpesniu keliu -Bruck an der Mur (galima važiuoti arčiau-iki Leoben, bet iš čia įsukus į Graz kelią yra mokamas tunelis, tad ir šioje vietoje mes nusprendėme pataupyti )- Graz-Kormend-Veszprem(Vengrija).
Reportažo pradžioje rašiau, kad tai mūsų šeimos atostogos Austrijoje, tačiau rašymo eigoje jau užsiminiau, kad grįžimui pasirinkome šiek tiek-250 km. ilgesnį kelią namo- per Vengriją.
Įdomu-būtent kodėl per Vengriją ??? Ko gero daug atsiras mačiusiųjų šį kraštą,o daugeliui tai-tranzitinė šalis grįžtant iš Kroatijos. Mūsų šeima įsigeidė žvilgtelti į didžiausią Centrinėje Europoje Balatono ežerą, dėl šilto vandens tikru maudynių rojumi vadinamą Mačiusiųjų įspūdžiai pamačius apie šį ežerą labai prieštaringi, na o vieni pažįstami jau kelias vasaras prie Balatono poilsiauja.Užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu...oi...oi kaip gerai, kad tokiomis "pagundomis" mūsų niekas neapkerėjo.
Praleisti naktį tik prie ežero nesinorėjo, tad po keletą dienų trukusių paieškų, nuspręsta-apsistosime tik 15 km. nuo Balatono nutolusiame viename iš seniausių Vengrijos miestų-Veszprem.Viešbutį užsirezervavome iš anksto, be avansinio mokesčio.
Na ir štai-gerokai po pietų mes jau viešbutyje.Šiame 2 žv. viešbutyje para dviviečiame kambaryje su pusryčiais kainavo 63 EURAI.Įdomu kur vaikus migdėme???... viskas tvarkoje, šiame viešbutyje yra tokia tvarka-dviviečiame kambaryje yra dvi atskiros plačios (vos ne dvigulės) lovos- jei vaikas iki 14 m. miega tame pačiame kambaryje-už jį mokėti nereikia.Taigi ši suma buvo už du suaugusius.
Įsikūrę viešbutyje, skubame pamatyti Balatono ežerą. Atvažiuojame į artimiausią Csopak kaimelį, automobilį paliekame prie pakrantės esančioje nemokamoje aikštelėje ir štai -matosi BALATONAS!!!
Pamačius ežero vandens "skaidrumą" nė vienam nekilo noras išsimaudyti(be to šioje vietoje net nežinau, kur būtume galėje įbristi į vandenį, aplink visur viešbučio teritorijos).... tik gerai pavalgyti.
Įdomu-būtent kodėl per Vengriją ??? Ko gero daug atsiras mačiusiųjų šį kraštą,o daugeliui tai-tranzitinė šalis grįžtant iš Kroatijos. Mūsų šeima įsigeidė žvilgtelti į didžiausią Centrinėje Europoje Balatono ežerą, dėl šilto vandens tikru maudynių rojumi vadinamą Mačiusiųjų įspūdžiai pamačius apie šį ežerą labai prieštaringi, na o vieni pažįstami jau kelias vasaras prie Balatono poilsiauja.Užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu...oi...oi kaip gerai, kad tokiomis "pagundomis" mūsų niekas neapkerėjo.
Praleisti naktį tik prie ežero nesinorėjo, tad po keletą dienų trukusių paieškų, nuspręsta-apsistosime tik 15 km. nuo Balatono nutolusiame viename iš seniausių Vengrijos miestų-Veszprem.Viešbutį užsirezervavome iš anksto, be avansinio mokesčio.
Na ir štai-gerokai po pietų mes jau viešbutyje.Šiame 2 žv. viešbutyje para dviviečiame kambaryje su pusryčiais kainavo 63 EURAI.Įdomu kur vaikus migdėme???... viskas tvarkoje, šiame viešbutyje yra tokia tvarka-dviviečiame kambaryje yra dvi atskiros plačios (vos ne dvigulės) lovos- jei vaikas iki 14 m. miega tame pačiame kambaryje-už jį mokėti nereikia.Taigi ši suma buvo už du suaugusius.
Įsikūrę viešbutyje, skubame pamatyti Balatono ežerą. Atvažiuojame į artimiausią Csopak kaimelį, automobilį paliekame prie pakrantės esančioje nemokamoje aikštelėje ir štai -matosi BALATONAS!!!
Pamačius ežero vandens "skaidrumą" nė vienam nekilo noras išsimaudyti(be to šioje vietoje net nežinau, kur būtume galėje įbristi į vandenį, aplink visur viešbučio teritorijos).... tik gerai pavalgyti.
Pavalgę sočią vakarienę važiuojame į Veszprem miesto centrą. Įsitikiname patys-kodėl jis iki šiol "karalienių miestu" ( čia daug šimtmečių buvo karūnuojamos Vengrijos karalienės)vadinamas.Miesto senamiestis turi žodžiais nepaaiškinamą dvasią, juo gali eiti ... sustoti... ir vėl eiti-čia iš tiesų gražu ir žmonės niekur neskubantys, besišypsantys, mandagūs.Kaip gaila kad artėjo vakaras, nuotraukos nelabai kokybiškos išėjo...na bet gal ką įžiūrėsit, čia taip gražu.
Miesto aikštė,
Už jos yra pagrindinė senamiesčio gatvelė VAR, į kurią patenkame pro štai šiuos gražius arkos formos vartus-toliau pilies teritorija.
Veszprem bazilika:
Štai ir gatvelės pabaiga, eidami mes po truputėlį kilome ir štai ką išvydome:
Karaliaus Stepono I ir Karalienės Gizelos statula
vaizdas į apylinkes:
pasižvalgę, grįžtame atgal:
Papildyta:
užsukame žvilgtelti ir į pilies bokštelį:
Miesto aikštė,
Už jos yra pagrindinė senamiesčio gatvelė VAR, į kurią patenkame pro štai šiuos gražius arkos formos vartus-toliau pilies teritorija.
Veszprem bazilika:
Štai ir gatvelės pabaiga, eidami mes po truputėlį kilome ir štai ką išvydome:
Karaliaus Stepono I ir Karalienės Gizelos statula
vaizdas į apylinkes:
pasižvalgę, grįžtame atgal:
Papildyta:
užsukame žvilgtelti ir į pilies bokštelį:
Kaip supratote-bevaikščiojant po senamiestį spėjo ir saulė nusileisti, ir mėnulis patekėti .Grįžome į viešbutį , aišku pro visą parą dirbantį "Tesco" centrą ...ir apsisprendę rytoj dar pamatyti Budapeštą ( kaip čia pravažiuosi pro šalį) susiruošėme poilsiui.Vis dėl to rytoj mūsų laukia kelionė namo, iki namų dar 1200 km.
Išaušo 2010 m. birželio 27 d. rytas, o oras buvo puikus, pavalgę pusryčius išsiruošėme į kelionę. Iki Budapešto tik 120 km.-autostrada greitai pasiekiame miesto centrą.Iš karto nutariame aplankyti senąją miesto dalį Budą.
Automobilį paliekame nuošalioje gatvėje ir pradedame žygį į Gellert kalvą.
Štai šioje gatvėje lieka stovėti mūsų automobilis:
Jau kylant taip saulytė užkaitino, kad vienu momentu pamanėme jog laisvės statulos šia trasa mums nepamatyt.
Vis dėl to tikslą pasiekėme -štai ji Laisvės statula
Papildyta:
Kitoje Dunojaus pusėje, tolumoje matosi parlamento rūmų bokšteliai
Atgal jau grįžtame lengvesniu keliu-per parką:
Papildyta:
Papildyta:
Mes jau ir apačioje...
Išaušo 2010 m. birželio 27 d. rytas, o oras buvo puikus, pavalgę pusryčius išsiruošėme į kelionę. Iki Budapešto tik 120 km.-autostrada greitai pasiekiame miesto centrą.Iš karto nutariame aplankyti senąją miesto dalį Budą.
Automobilį paliekame nuošalioje gatvėje ir pradedame žygį į Gellert kalvą.
Štai šioje gatvėje lieka stovėti mūsų automobilis:
Jau kylant taip saulytė užkaitino, kad vienu momentu pamanėme jog laisvės statulos šia trasa mums nepamatyt.
Vis dėl to tikslą pasiekėme -štai ji Laisvės statula
Papildyta:
Kitoje Dunojaus pusėje, tolumoje matosi parlamento rūmų bokšteliai
Atgal jau grįžtame lengvesniu keliu-per parką:
Papildyta:
Papildyta:
Mes jau ir apačioje...
Ko gero skaitytojams įdomu-kodėl man prireikė įkelti šio namo nuotrauką -atsakymas paprasta: pamačius šį namą supratau, kad aplink čia ne viskas taip šiukšlina ir apleista.Lipant žole apžėlusiais laiptais į viršų, besidairant ne tik į gražų panoraminį vaizdą Pešto pusėje, bet ir į parką, pastebėjau-kiek netvarkos čia:aplink primėtyta tuščių vyno butelių, kai kas dar tik ieškojo vietelės kur su tokiu "pilnu" buteliu prisiglausti , trūko, kad iš po kokio krūmo išlįstų gyvatė. Na bet kas norite pamankštinti kojas, galite paprasčiausiai nesidairyti kairėn, o tik dešinėn ir dešinėn, tuomet tikrai nenusivilsite. Pamiršau paminėti, kad lipant link Laisvės statulos pusiaukelėje oloje yra tokia kaip ir šventykla, kurią galima apžiūrėti...mums patiko, gaila tik, kad neturiu jokios nuotraukos.
Mano reportažas artėja jau į pabaigą...Budapešte mano minėtą vietą aplankiusieji ko gero žino, jog iki Laisvės statulos nebūtina lipti tiek laiptelių, galima apvažiuoti iš kitos pusės ir palikus automobilį aikštelėje atsidurti šioje vietoje už poros minučių. O mes, vos ne visas jėgas atidavę Laisvės statulos apžvalgai ( karštis buvo gal apie 36 laipsniai, o lipti vyrams pasikeičiant dukryte) supratome jog Karaliaus rūmai esantys netoliese taip ir liks neapžiūrėti, greičiau į automobilį ir namo, ...pamatėme per šias atostogas užtektinai
pervažiuojame šiuo gražiu tiltu Dunojų:
dar pavyksta užfiksuoti keletą kadrų:
ir mes jau judame link Slovakijos pasienio. Mūsų kryptis Slovakijos miestelis Zvolen, o po to Lenkijos Krokuva-Varšuva-Suvalkai.
Pabaigai dar keletas Slovakijos vaizdelių:
Papildyta:
Netoli Lenkijos pasienio gražioje vietovėje sustojame ilgesniam laikui, pavakarieniaujame
ir tuomet belieka tik Lenkijos kelius, keliukus naktį pravažiuoti. Mūsų kelyje buvo tik vienas vienintelis ilgesnis "stabdis" - tai mūsų kelio ir kelio nuo Zakopanės susijungime.Buvo sekmadienis ir ko gero ne mes vieni po atostogų (tik ilgesnių )vakarop skubėjome namo, tad kelias, kol jis neišplatėjo, nuo mašinų antplūdžio , važiuojančių iš Zakopanės-tiesiog užsikimšo. Bet po to kelionė jau vyko sklandžiai ir su neilgais keletu sustojimų pailsėti ryte pasiekėme namučius.
PABAIGA!!!
Mano reportažas artėja jau į pabaigą...Budapešte mano minėtą vietą aplankiusieji ko gero žino, jog iki Laisvės statulos nebūtina lipti tiek laiptelių, galima apvažiuoti iš kitos pusės ir palikus automobilį aikštelėje atsidurti šioje vietoje už poros minučių. O mes, vos ne visas jėgas atidavę Laisvės statulos apžvalgai ( karštis buvo gal apie 36 laipsniai, o lipti vyrams pasikeičiant dukryte) supratome jog Karaliaus rūmai esantys netoliese taip ir liks neapžiūrėti, greičiau į automobilį ir namo, ...pamatėme per šias atostogas užtektinai
pervažiuojame šiuo gražiu tiltu Dunojų:
dar pavyksta užfiksuoti keletą kadrų:
ir mes jau judame link Slovakijos pasienio. Mūsų kryptis Slovakijos miestelis Zvolen, o po to Lenkijos Krokuva-Varšuva-Suvalkai.
Pabaigai dar keletas Slovakijos vaizdelių:
Papildyta:
Netoli Lenkijos pasienio gražioje vietovėje sustojame ilgesniam laikui, pavakarieniaujame
ir tuomet belieka tik Lenkijos kelius, keliukus naktį pravažiuoti. Mūsų kelyje buvo tik vienas vienintelis ilgesnis "stabdis" - tai mūsų kelio ir kelio nuo Zakopanės susijungime.Buvo sekmadienis ir ko gero ne mes vieni po atostogų (tik ilgesnių )vakarop skubėjome namo, tad kelias, kol jis neišplatėjo, nuo mašinų antplūdžio , važiuojančių iš Zakopanės-tiesiog užsikimšo. Bet po to kelionė jau vyko sklandžiai ir su neilgais keletu sustojimų pailsėti ryte pasiekėme namučius.
PABAIGA!!!
Šauni kelionė, kalnai užburiantys Svajoju ir aš kada įkopti į kokią viršukalnę
Kaip gerai kita kartąkai gali labai neskubant pasimėgauti regionu. O Austrija tuo ir žavinga, kad , kur beeisi, visur gražu
Ačiū Astra už reportažą iš Austrijos, iš visų jūsų aprašytų vietų man Austrija labiausiai
Ar čia tie apartamentai, kuriuose jūs gyvenot?:
http://www.urlauburl...
Ar čia tie apartamentai, kuriuose jūs gyvenot?:
http://www.urlauburl...
QUOTE(Stella7 @ 2011 09 04, 18:15)
Šauni kelionė, kalnai užburiantys Svajoju ir aš kada įkopti į kokią viršukalnę
Užtenka tik labai panorėti ir Jūs tikrai užkopsite į bet kurią viršukalnę (na aišku, kur nereikalinga profesionali įranga) , svarbiausia yra pradžia. O kalnai tikrai užburia-jie atrodo iš pradžių tokie vienodi, bet iš tikrųjų-tokie skirtingi.
QUOTE(CESARIA @ 2011 09 05, 10:57)
TAIP!TAIP! TIE PATYS
QUOTE(Aruna @ 2011 09 05, 10:44)
Kaip gerai kita kartąkai gali labai neskubant pasimėgauti regionu. O Austrija tuo ir žavinga, kad , kur beeisi, visur gražu
Tačiau kur ir kaip praleisti savo atostogas-tai čia jau tikrai tik pačių žmonių pasirinkimas:ta pati vieta visiems negali patikti, kad ir kokia žavinga ir nepakartojamai būtų