Anstoliai ir skolų išieškojimo agentūros

Yra toks LR CPK straipsnis:
663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto

1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.

Taigi pateikiat antstoliui pažymą apoie tai kad į sąskaitą gaunat pašalpą ir parašot prašymą mokėti dalimis per 6 mėnesius ir surašot mokėjimo grafiką, tokiu atveju antstolis negali atlikti jokių areštų, negali tikrinti vyro ir t.t. Ir nereikės jokių skyrybų ir kt. Prašyme būtinai nurodykit kad remiantis šituo straipsniu jūs sudarot mokėjimo grafiką.
Man keista kad tokiu metu antstolis nesileidžia į kompromisus. Šiaip tai žinokit bet koks antstolio veiksmas yra skundžiamas ir jeigu antstolis nesutiks, skųskit Tas gi nieko nekainuoja
Koks miestas?[/COLOR]

Cia is tikruju sena istorija. Kad butas arestuotas, suzinojom atsitiktinai, per namo bendrijos nariu susirinkima. Tuo metu butui dar nebuvo iforminta nuosavybe ir jis formaliai priklause bendrijai, kadangi kreditas namo statymui paimtas bendrijos vardu: taigi mes mokejom bendrijai savo dali, o ji bankui. Taciau, ne visi gyventojai laiku mokejo, dalis mokejimu nukeliavo pirmininkei i kisene , susidare skolos ivairioms imonems, isikiso antstoliai - jie arestavo didziausios kvadraturos butus. Taip ir patekom i arestuotuju sarasus. Tada skolinomes pinigus, grazinom kredita (bendrijai) is anksto ir gavom pazyma is bendrijos, kad asmeniskai viska atsiskaitem. Su ta pazyma apsiforminom nuosavybe savo vardu registre. Taip pat ta pazyma pateikem antstoliams. Is ju noretusi patvirtinimo, kad daugiau butas nearestuotas ir nieks pretenziju i ji rysium su bendrijos skolom neturi...

gavau atsakymą tai dar paklausiu
ar įmanoma kaip nors apeit tą reikalą, kad anstolis negalėtų kėsintis į mano sąskaitas ir algą
o jeigu nusivest vyrą pas notarus sudaryt sutarties povedybinės ar kaip ten ji vadinasi

Versle tai vadinama tyčiniu bankrotu - kai gerosios verslo pusės koncentruojamos vienoje įmonėje, o skolos ir neperspektyvūs klientai - kitoje. Tuomet ta kita bankrutuoja, o pirmoji toliau klesti. Šiaip prokuratūra kartais tuom užsiima
O jūsų atveju tiesiog nepavyks.

o tai povedybinė sutartis kam tada skirta? ar ją galima sudaryti dabar, kai jau santuokoj 13 metų?na ten įrašyti punktą, iki santuokos igytas yra kiekvieno, santuokos metu igytas mano vardu yra mano, vyro-vyro, o jei iregistruojamas bendras turtas -tada dalybos, ir dar vienas punktas "uz vyro skolas as neatsakau savo turtu, nei pinigais banke.

Povedybinę sutartį tvirtina notaras. Manau būtų geriausia kreitis būtent į notarą ir išdėstyti savo pageidavimus. Jis pasakys ar tai galima ar ne.

nu kadangi tu viską žinai, tai gal dar bandau klaust
ar anstolis taip paprastai gali perduot į mano darbovietę, kad atskaičiuotų iš mano algos, ar pirmiau turi teismas leisti, kad iš manęs atskaitytų. Va čia tai būtų gražžžžžuuuuu. Visos vyro skolos-baudos policijai

Teismo čia nereikia. Pirmiausia antstolis peržvelgs turimas lėšas, vėliau išsiųs vykdomajį raštą į darbovietę. Esate sutuoktiniai ir jūsų turtas (piniginės lėšos ir pajamos) yra bendri.

Neklaidinkit žmonių Įdėsiu LAT praktiką, kuris jau aiškiai suformavęs, kad antstolis pats be teismo negali padaryti (gali areštuoti bet nei pinigų nurašyti, nei turtą parduoti nei į darbovietę siųsti).

Žodžiu nenoriu daug išsiplėsti:
Kasacinis teismas nurodė , kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi.
Jeigu skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, o skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 straipsniai). Tokį pareiškimą teismas nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktiniui, taip pat kitiems asmenims, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis).
Tuo atveju, kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams, tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą neatitinka CPK 266 straipsnio reikalavimų, nes į bylą turėtų būti traukiami kaip atsakovai tie asmenys, iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas ir ieškovas pageidauja, kad skola būtų priteista ir vykdoma iš jų abiejų turto.
LAT 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ruželės skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-607/2007

Papildyta:



Aišku galit sudaryti povedybinę sutartį, bet galima viską aptarti tik nuo šio momento, t.y. už tai kas vyksta jau 13 metų - negalima. O esmė ta, kad skola jau atsiradus, tai tokią sutartį galima sudaryti galvojant apie būsimas skolas (na pvz. jeigu manot kad vyras ir toliau nuolat turės skolų).
Papildyta:



Papraščiausia būtų jums nuvykti į antsolių kontorą ir viską jums išdėstytų žodžiu, bet jeigu norit raštu, tai antstolis išduos pažymą, kad tik pas jį nieko esate neskolingi. O tokia pažyma yra mokama.

Taip. Bet jūs praleidote tai, kad šiuo atveju kalba eina ne apie civilinę bylą ir teismo sprendimą. Kalba eina apie KET pažeidimus ir baudas pagal ATPK. Mano manymu tokioms baudoms nėra privalomas joks sutuoktinio įtraukimas į nagrinėjimą.

O administracinės baudos iš vis yra skaitomos asmeninėmis skolomis (tyngiu ieškot LAT nutarčių), aišku taikomas bendras principas išieškojimams iš sutuoktinių turto. Dar pacituosiu LAT šiuo klausimu:

Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.
Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
Vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Šimkaus ir I. Šimkuvienės skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-7-149/2008

Be to šiuo atveju jeigu norima išieškoti iš sutuoktinio, turi įsikišti išieškotojas, o išieškotojas administracinėse baudose - mokesčių inspekcija, jų nuostata šiuo klausimu viena - jeigu turi iš ko skolininkas išieškoti, tai išieško antstolis, jei ne - tegul keičia areštu arba viešaisiais darbais. (na jų oficialaus rašto gal neįdėsiu).


Furry, jūsų sutuoktinis gali antstolio prašyti, kad jis kreiptųsi į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba arešu (jei neturi iš ko mokėti skolų).

baudos dėl KET pažeidimų niekaip neįsipaišo į paryškintų žodžių rėmus