QUOTE(Klajokle @ 2011 09 13, 15:34)
pagaliau pabaigiau. tikiuos neuzilgo iremint
Ta zalia roze man ne i tema...bet tokia buvo spalva
Labai labai nuostabiai gražu, bet gi čia ne roės anei bijūnai, čia gi labai išsiskleidusios tulpės
Jau seniai pastebėjau, kad siuvinėjimo motyvuose labai dažna gėlė yra išsiskleidusi tulpė, nors gyvenime jas gi iškart metam lauk, o va paveiksluose jos atrodo kaip kokios pasakiškos gėlės. Man tai baisiai skaniai pyragėlis dar atrodo, nors, tiesą sakant, pilnai pakaktų ir kompozicijos vien iš tulpių, jau to pyragėlio anei puodelio lyg ir nebereikėjo
QUOTE(Pumpurėlis @ 2011 09 13, 16:29)
Man šiom dienom išties su iškalba problemos - nuaiškinau jau ne taip, ką turėjau omeny
Neturėjau omeny, kad kas nors smulkina kryžiukus ir vietoj vieno daro keturis, kad išlaikytų tokį patį darbo dydį, bet tik jį daug smulkesnį. Žodžiu, turėjau omeny tik tai, kad per vieną lino ar ewo siūlą siuvinėt yra baisi knisalynė, ir darbas daug mažesnis gaunasi nei įprastai
Man gražu, net labai, na bet akių gadinimas totalus.
Tikrai kad su smulkme dirbti žymiai sudėtingiau, bet rezultatas tikrai vertas darbo. Nors tikrai, siuvinėti stengiuosi tik prie dienos šviesos, nes nieko neįmanoma įžvelgti prie lempos, ypač, kai atspalviai tokie begalo panašūs arba, dar geriau, blendingas
QUOTE(Metaxa @ 2011 09 13, 21:54)
Gaila darbelio aš ne taip jau seniai ant balto lino siuvinėjau, ir viskas puikiai išsiplovė o su siūlu aš daugiau gyvenime nieko nesižymėsiu, nes nors ir kaip saugočiau, vis tiek tas siūliukas prisisiuva (vidury gijos įsismeigia adata) ir ištraukiant susigadino darbelis
o atrodo saugojau, bet va vis tiek vietom atsitiko, todėl sakiau daugiau niekada taip nedarysiu
Bet keista, kad buka adata vis tiek sugebėjo į vidurį siūliuko pataikyti
Ir dabar susimąsčiau, o kodėl gi aš niekada nesu susižymėjusi nei su siūlu, nei su markeriu
Nu aišku, skaitai SM ir mokaisi