
Diskusija įdomi ir vertinga, net labai. Gal temos reiktų tik atskiros, plepalams ir diskusijoms, nors kita vertus , nuotraukos pagimdo tokius va pašnekesius.
Iš kart pasakau, kad nesu nei vienoj nei kitoj pusėj

Ir va būtent po say posto apie moteriškumą ir sntimentus nutariau pasisakyt, nors sakiau tylėsiu.
Būtent moteriškas charakkteris manau nuvairavo diskusiją į lankas, Laukinė karštos košės papylus, pati liežuvį nusvilus, net nesulaukus atsakymo į klausimą , o tai ir buvo svarbiausia mano galva, nėrė tolyn ...diskusija išsikreipė.
Aš kiek suprantu, tai Laukinės klausimas( tegul ir retorinis) buvo - kodėl nufotografavus - ligą, skausmą, netektį ( dažnai nesvarbu kaip) sakoma - stipru, menas. Laukine, taip, gerai suprantu Tavo posto atsiradimą temoje?
Kažkaip nujaučiu, kad gerai.
Išties kodėl taip yra? Ir kas yra stipru?./ Kas yra menas?
Konkrečiai apie Akashos rodytas foto - kodėl jos stiprios?/ kas jas padaro stipriomis - ar tai, kad yra tokia liga( visi tą žinom) , ar tai, kad ja sergantys sulaukia tos dienos kai netenkama plaukų?/ ar stipresni užbėga tam už akių ir patys juos nusiskuta, ar tai, kad sergantis žmogus įgauna vidinės jėgos ir dažnai būna stipresnis už bet kurį sveikąjį, ar tai, kad jis išmoksta "gyventi" ir "gyvena" daug kokybiškiau už daugelį mūsų, ar tai, kad išmoksta neparodyti kada skauda ir šypsotis, šaukdamas - gyvenimas yra gražus. Tai žmogaus nuotraukoje nuopelnas, nereikia būti psichologu, kad moteris Simonos nuotraukose, nejautė nei baimės,nei gaillesčio krentančiom garbanom, ji daug naktų ir dienų jau jas apverkė, prieš tai, kai tikriausiai niekas nei girdėjo nei matė. Simonai nereikėjo jos jaukintis ( Kitaip nei rodytos Aleksandravičiaus foto, buvau pristatyme, girdėjau istoriją) , mergina jau buvo nusprendusi, tai nebuvo spontaniška, tai buvo išgyventa kur kas anksčiau...Simona, minėjo, kad ji yra artima.
Todėl šį sykį sakau taip - Simona, kokybiškos foto. Kaip merginos minėjo keturios iš jų puikiai pasakojančios istoriją. Stipru/ nestipru, man kol kas sunku pasakyti.
Manęs nesugraudino, nors esu labai skysta, atvirkčiai, man jos davė tikėjimo, kad galima gyvenime įveikti tai kas protu nesuvokiam , kad žmogaus galimybės neribotos.Žinau, kad galėčiau fotografuoti, žinau, kad galėčiau kur kas daugiau...todėl, vien tai, kad išdrįso, man jų nesustiprina. Sukėlė emocijas, taip. Tačiau man daug kas sukelia, nebūtinai tai turi būti liūdesys. Man Simonos nuotraukos kai pradėjo fotografuoti į juostą labai daug jausmų sukelia, išties.
Pati pernai palaidojau tėvelį , mirė nuo vėžio, išėjo juokaudamas ir vis prašė, kad nepamirčiau kortų, cigarečių ir butelio į karstą įdėt, ką gali žinot, gal danguj nėra to gėrio, gal tai ką mes skaitom dangum yra pragaras ir atvirkščiai.
Sužinojau daug dalykų prisiletusi prie šios ligos...
Todėl vienitelio ko gailiu, kad Laukinę Dievas apdovanojęs protu, išvaizda, iškalba , baisai pagailėjo takto.
Klausimas jos ( dar kart kartoju IMHO) nebuvo nei įžeidžiantis, nei provokuojantis, tiesiog kalbos kultūra iššaukė nepasitenkinimą, o tada jau pašlo paiechalo...
Taigi, jei rimtai, tai nežinau ar reikia šito posto, tiesiog Laukinė man labai artima, daug dalykų matau panašiai, tik Dievas man buvo maloningesnis ir davė šiek tiek daugiau
