Fotografijos pradžiamokslis

Man nereikėjo aprašymo, iškart supratau. Vienintelė detalė iš aprašymo, kurios neįmanoma suprasti nežinant, kad plaukus kerpa artimas žmogus... Tada vėl kitaip pažvelgi į foto.
Šaunuolė esi iš didžiosios raidės


kalba ėjo apie tavo foto, bet jeigu ją pritaikytume čia jau nuskambėjusiai diskusijai ?? tinka, ne?

Reportažus ir foto apie sunkias ligas, mirtį ir panašius dalykus vadini galima spekuliacija.. o kas tuomet yra tikrovė? čia gal daugiau retorinis klausimas...jeigu nėštukė nufotografuota su bliūdeliu šokolado - taip pat spekuliacija? ar fotosesijai aprengta mergytė, krykštaujanti ir bėganti per žolę basomis kojomis...ir tokia užfiksuota nuotraukose? kur ir kiek spekuliacijos čia yra? Ir kas tada apskritai yra fotografija? kur yra TIKRAI TIKROVĖ ir JAUSMAI TIKRAI TIKRI ir nė krislelio juose spekuliacijos, nė mažiausios minties apie tai? Juk bet kokį gyvenimišką reportažą galima vadinti spekuliacija...be to mes galim niekada taip ir nesužinoti, kokių tikslų siekė fotografas... o gal pats pats tikroviškiausias mūsų akimis reportažas bus gryniausia spekuliacija ir liksim amžinai "išdurti" žvelgdami į šią NEVA TIKROVĘ ir jausimės labai dvasingi, neva supratę gilią mintį... o gal mūsų išgyvenimai, perleisti per save išgrynina ir panaikina spekuliaciją

čia šiaip mano pamąstymai... kilę iš šios diskusijos aš tai manau, kad čia ribų ne tik negalima nubrėžti...ryškių ribų čia paprasčiausiai ir nėra...

aišku, svarstyti, koks buvo nuotraukų tikslas ir kiek jose tikrumo ar spekuliacijos mes galim iki begalybės...




O kas liečia jau konkrečiai Laukinę ir jos mintis, tai man jose ne storžieviškumo per daug ar minties grynumo ar dar ko nors, bet va čia pradžiamoksliškumas pasimato... pradžiamoksliškumas daugelio iš mūsų...(paviršutiniškumas fotografijoje) kalbėta neseniai, kad temoj visos suvienodėjom...su savo logo, fotografijų stilium...ir netgi mintimis... verdam savose sultyse ... jau net neįdomu...
va šioj diskusijoj aš norėčiau išklausyti žinovo (fotografo ar kritiko) nuomonės, pozicijos, galbūt paskaitos apie fotografijos istoriją, apie reportažą (tokio stiliaus, kur dėjo akasha), apie jo kaitą laikui einant, apie garsiausius fotografus (pasaulio ir Lietuvos), apie tokios fotografijos tikslą...išgirsti kritikų ir žinovų interpretacijas... (kad būtų galima pamatyt plačiau), o ne papezojimus apie daunus, grožį, mirtį ir dar kažką...
va tokiais atvejais labai gailiuosi, kad seniau nestojau studijuoti fotografijos...labai norėčiau matyti plačiau...norėčiau išgirsti iš kitų plačiau...

gerai, kad papasakojai
diskusijos visada yra gerai. mano galva, net jei čia fotografijos pradžiamokslis, galvose, tikiuosi, pas daugelį nebe pradžiamokslis, tai pasvarstymai ir net tie "cap carap" tik į naudą
Papildyta:


nestudijuojant specialiose institucijose geriausia tai daryti asmeniškai, savarankiškai, vienam, savo būdu ir tempais. ir tikrai niekada ne vėlu. jau nemažai yra ir lietuviškos literatūros fotograifjos istorijos ir skirtingų jos žanrų klausimais, jau nekalbant apie internetą ir užsienietišką literatūrą. studijuokite dailės istoriją, kompoziciją (knyga "Nuo taško iki sintezės"), fotografijos istoriją, mokykitės ne pagal Scott Kelby, o skaitykite Susan Sontag ir kt., lankykite parodas, kasdien skirkite bent pusvalandį dėmesio savišvietai ir nereikės jokių bendrų paskaitų ir t.t., nes ne visiems vienodi dalykai įdomūs, nereikia minioj to mokytis.

Pritariu. Nesmalsaus žmogaus jokie kursai, jokios institucijos nepaskatins domėtis.

1. Na, vėl galiu tik pasikartoti- ši diskusija ne iš konkrečios foto kilo. Ji kilo tiesiog nes kilo. Ne dėl to, kad abejoju ar neabejoju Akashos tikslais dėl tos moters sesijos. Aš apie tai nekalbu, nu negi nesuprantat?
Tu klausi konkrečiai apie mano foto, kuria norėjau akcentuoti jog žmonės palieka kaimus, gražius namus ir išeina? Nes provincijoj perspektyvų mažoka? Ne, nespekuliavau. Aš tai jaučiau ir jaučiu ir galiu ilgai kalbėti šia tema. Va tame ir esmė, ką rodo autorius, kokiais tikslais vedamas jis fotografuoja ir ką pamato žiūrovas. Pagauna jis transliuojamą mintį ar ne? Jei nepagauna, vėlgi, kieno kaltė, autoriaus, nes blogai pateikė, ar žiūrovo, nes jis "neišmanėlis"? Jei Tau atrodo spekuliacija, ok, tegu taip būna. Jei kažkas pajautė tai ką ir aš, pamačiusi tokį tikrą vaizdą, puiku, jei ne irgi puiku. Uch, kaip sunku paaiškinti

2. ir taip ir ne, nelygu ką autorius ir kaip tai pateikė, bei kaip žiūrovas pamatė. Ta spekuliacija galioja turbūt visoms temoms, tik tos visos jautriosios temos labiau šitai paryškina.

3. O kas liečia pezesius.. Na, nežinau kiek čia iš mūsų baigusios aukštuosius mokslus fotografijos sritį, kulinarijos, dekoro ar rūbų dizaino.. Bet tai nė kiek netrukdo tiesiog diskutuoti, keistis nuomonėmis ir matyt žmonių reakciją, požiūrį.
Nereikia sureikšminti šių pezesių. Ir nebūtina tapti mokslininku, kad galėtum vertinti.

aš tai tokiose diskusijose visada pajaučiu tokį dalyką - visos esam moterys, visos kažkiek (nors ir labai skirtingu lygiu) sentimentalios, bet visos tarsi truputį to gėdijamės, ania?

Pakeisčiau - nereikia NUVERTINTI šių "pezesių". Tik pasiimkit. Kas perdaug tas nesveika, neliks laiko esminiams reikalams. Bet mąstymas šen, mąstymas ten duoda savo tam tikrame etape.
Papildyta:
Aleik, ko čia gėdytis. Visada sakiau, kad esu bliovikė, o žiūrėti negaliu į tam tikras fotografijas ne todėl, kad man neįdomu - todėl, kad negaliu, suveikia apsaugos.
Bet būna dienų, kuriomis norisi (irgi be ryšio, tai lyg smalsumas) matyti, išgyventi ir negalėti nieko padaryti. Arba pasidžiaugti tuo, ką turi.

Gera

Maggie mergaites foto maiso ta kede, o pati emocija kabinanti..ir gerai, kad ne visi vaikai pamate fotika issisiepia

Jurzoles koliazas patiko, spalvos, tonai, viskas... juntama rimtis

Kikirikes smagi foto seimos albumui. Primine is maziaus knygutes panasu viena is paveiksleliu is serijos "Gerus darbus apibrauk"

Airv - stipru Pamacius pirmas ispudis - siamo dvynes, bet greitai supratau kas cia kaip..

Aš nemažai šių pezesių laukiu. Kyla kokia tema forume ir yra dalyvių, kurie man įdomūs. Jų nuomonė man įdomi ir laukiu jos. Jau sakiau, dažnai viduj putoju ir nepritariu, dažnai linksiu, bet man įdomu kaip mąsto kiti. Man asmeniškai šie pezesiai yra didelis lobis.
O jei kažkas čia tikisi profesionalių kritikų nuomonės, tai turbūt bus sunku ją rast. Čia tik supermamų forumas ir visos esam baisiai skirtingos, sumestos vienan bliūdan kleketuoti

Keista, bet susitinki ir matai, kad visai ne kvailos, kaip galėtų pasirodyti iš to, kad čia mirksta.

Daug prarandu čia, bet dar daugiau gaunu. KOL KAS. Nes lyg jau ir persisotinu.

O kokie tie visi?

Patarti galiu tik teoriskai, nes iki siol fotografuodavau hibridinuku. Bet i artimiausia kelione ketinu imti tik viena objektyva (nors ir turiu tik du... ), 15-85 mm. Jis ir buvo isigytas pirmiausia galvojant apie keliones, kadangi universalus, yra ir wide angle, ir siek tiek zoom, kas kelioneje labai pravercia. O siaip - priklauso, kur tu keliausi ir ka ten veiksi. Fotografuosi placius kalnu peizazus - reikes vienokio objektyvo, fotografuosi safari - kitokio... bet jei nori imti tik viena, tai sakyciau imk zoom, jei turi toki.


O tai blogai, kad asocijuojasi? Man irgi primine pirmaji ND, is dalies butent todel ir nufotografavau taip - pusiau rimtai atidaviau duokle fokusavimo pradmenims Nors siaip jau ideja buvo (ech, ir vel aiskinu, ka nuotrauka turejo pasakyti, bet matyt nepasake ), kad tos trys skirtingai nudegusios zvakes simbolizuotu laiko tekme...
Papildyta:

Mano dabartiniam projekte (darbe) tokios kam nors issprudusios "auksines mintys" tuoj pat spausdinamos ir ant sienos kabinamos...

Ir į save taikau, nes iš esmės, manau, kad čia mirkti kvailas užsiėmimas Bet pati savęs nelaikau kvaila, be to, kai susitinku su kitomis matau tą patį (arba mes to nepastebim, kai vertinam )

Na as saves irgi nelaikau kvaila (kitu, cia mirkstanciu, irgi ne, jei ko ), o kad kvailas uzsiemimas, tai irgi nesutikciau... mirksti cia, vadinasi, reikia tau to (arba atrodo, kad reikia, o tai beveik tas pats) - kvailumas cia ne i tema. Nebereikes - nebemirksi, tiksliau, eisi mirkti kazkur kitur

Vat as siuo metu mirkstu cia, nes dirbti siryt tingiu, po vakarykstes ilgos dienos leidziu sau atsipusti - gal ir kvaila, bet uztai kooookia terapija...